Sunku pasakyti, ar ši insignija buvo lietuviškos kunigaikščių pakėlimo ceremonijos dalis iki Vytauto⁸⁶. Sfragistinė medžiaga to nei patvirtinti, nei paneigti negali. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių institucija netiesiogiai liudytų insignijų buvimo naudai. Vytauto majestotiniame antspaude matomos insignijos visiškai reprezentuoja suverenų valdovą, jos nedingsta ir vėlesnių valdovų antspauduose.

Ne mažiau svarbus ikonografinis šaltinis, liudijantis insignijų funkcionavimą ir jų suvokimą Lietuvos visuomenės lygiu – tai Arsenalo bibliotekoje, Paryžiuje, saugomas J. Dlugošo herbyno „Klejnoty“ variantas, datuojamas XVI a. Jo užsakovas buvo Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis ir šis herbynas turėjo keletą lietuviškų „priedų“. Jame yra vaizduojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio portretas. Valdovas sėdi soste su kunigaikščio mitra ant galvos, prie kojų yra heraldinis skydas su Gediminaičių stulpais⁸⁷. U. Ryechentalio kronikoje (XVI a. pabaiga) virš heraldinio skydo, priskiriamo Vytautui, uždėtas galvos apdangalas, primenantis kunigaikščio mitrą⁸⁸. Visa tai rodo, kad kunigaikščio mitra, pirmą kartą pasirodžiusi Vytauto majestotiniame antspaude, buvo suvokta ir perimta kaip valdovo insignija XVI a.

Majestotiniame Vytauto antspaude, be mitros, matyti ir kita valdovo insignija. Dešinėje rankoje Vytautas laiko jau mūsų minėtą kalaviją. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad Vytautas rankoje laiko ne kalaviją, o skeptrą⁸⁹. Tuomet Vytauto majestotiniame antspaude insignijos atstovautų skirtingiems rangams – karaliaus, t. y. skeptras, ir kunigaikščio, t. y. kunigaikščio mitra. Tačiau tiek kunigaikščio mitra, tiek ant

___

84 Tai 1390 m. laiškas, kurį Ordino magistras siunčia Bavarijos kunigaikščiui kartu su dovanomis iš Lietuvos. Jame kalbama apie „pagonišką karūną“ ir „pagonišką kepurę“ ([…] zo sende wir euwer Irluchtikeit bi desem selben briffczeiger eyne heidenische crone, di Ir wen uch lust czu mittage uen ober das bette sperren moger vor mucken und fligen und das heise wir in unserm lande eyn fligenitcze, Wir senden uch ouch eynen heidenischen hut di sint us littowen komen […]) – Codex Diplomaticus Prussicus. Urfunden Sammlung zur ältern Geschichte Preussens aus dem Königl. Geheimen Archiv zu Königsber. Regesten von
J. Voigt. Königsberg, 1853, t. 4, Nr. 69, p. 113. B. Dundulis, minėdamas šį šaltinį, teigia, jog tai gali būti „net tik valdovo, bet ir žynio valdžios ženklas“ – Dundulis B. Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo 15 a. Vilnius, 1968, p. 78, išnaša Nr. 5. Tačiau iš paties laiško turinio aiškėja, kad kalbama ne apie valdovo insignijas, o veikiau apie tam tikrą karūną ar vainiką (crone), kuri pokaičio metu kabinama virš lovos, kad apsaugotų ją nuo uodų ir musių. Crone mūsų krašte vadinama musinuke ([…]di Ir wen uch lust czu mittage ruen ober das bette sperren moget vor mucken und fligen und das heise wir in unserm lande eyn fligenitcze [...]). Apie „pagonišką kepurę“ jokio paaiškinimo laiške nėra.

85 Stryjkowski M. Kronika polska, litewska, żmudzka i wszystkiej Rusi, t. 2, p. 2, 60, 178, 206, 293–294. Autorius labai detaliai aprašo Aleksandro ir Žygimanto Senojo kunigaikščio mitras. Z. Piecho nuomone, atrodytų, kad autorius jas pats yra matęs. Remdamasis M. Strijkovskio pateiktais mitros aprašymas ir ikonografine medžiaga autorius teigia, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio mitra buvo panaši į Piastų kunigaikščių mitras – Piech Z. Mitra książęca, p. 37.

86 J. Dlugošas, kalbėdamas apie vėlesnius įvykius, Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio tapimą didžiaisiais kunigaikščiais, nemini nei mitros, nei ceremonijų, nors sfragistinė medžiaga tam ir prieštarauja. Kalbėdamas apie Švitrigailą autorius mini žiedą, Žygimantui Kęstutaičiui, anot jo, buvo įteiktas kalavijas – Długosz J. Opera omnia, t. 13, p. 418, 482. „Lietuvišką karūną“ mini 1563 m. Krokuvos katedros lobyno inventorius. Jame įrašyta vyskupo sufragano mitra padaryta iš „lietuviškos karūnos“ – Lileyko J. Regalia polskie, p. 26.

87 Polaczkówna H. Stemata Polonica, p. 235. Taip pat šiame herbyne yra pavaizduoti Lietuvos vyskupų herbai.

88 Piekosiński Fr. Goście polscy na soborze konstancyjskim // Kwartalnik historycznyj. 1896, zeszyt 4, p. 135.

89 W. Semkowicz abejoja, ar tai kalavijas, ar skeptras. Semkowicz Wł. Sfragistyka Witolda, p. 19–21; I. Jonynas tvirtai teigia, kad tai skeptras. Jonynas I. Vytauto ženklas, t. 4, p. 33–34. O M. Gumowski tvirtina, kad tai kalavijas. Gumowski M. Pieczęcie Książąt, p. 720–721.