neprarado vertės „Klaipėdos istorijos tėvo“ J. Zembrickio veikalai, iš kurių mūsų temai reikšmingiausias yra XIX a. Klaipėdos istorijai skirtas tomas6. Kai kurių duomenų apie XX a. pradžios Klaipėdos miesto ekonominę raidą, pramonės įmonių veiklą pateikiama L. Jano (Louis Jahn) knygoje7.

Vertingų statistinių duomenų pateikia ir analitinėmis įžvalgomis apie Prūsijai priklausiusių Baltijos uostamiesčių ekonominę raidą XIX a. – XX a. pr. pasižymi lenkų istoriko E. Vlodarčyko (Edward Włodarczyk) monografija8.

Svarbiausią nagrinėjamos temos šaltinių dalį sudaro metinės Klaipėdos pirklių korporacijos ataskaitos, atspindinčios tiek krašto ūkinio gyvenimo problemas, tiek konkrečių pramonės įmonių veiklą9. Vertingos medžiagos yra sukaupta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje rinkiniuose, ypač daug duomenų apie stambiausią krašto įmonę – celiuliozės fabriką10. Svarbus šaltinis taip pat yra publikacijos pagrindiniame to meto krašto laikraštyje „Memeler Dampfboot“11.

XIX a. Vokietijoje laikomas visų pirma industrializacijos ir kapitalizmo įsigalėjimo amžiumi. Per keletą dešimtmečių vokiečių žemėse atsirado ir įsitvirtino modernia pramonine gamyba pagrįsta ekonominė ir visuomeninė santvarka. Kalbama apie „industrinę revoliuciją“, kurios svarbiausi požymiai buvo platus naujoviškų gamybos ir transporto rūšių bei technikos (garo mašina, staklės, geležinkelis, garlaivis ir kt.) diegimas, masiškas žaliavų (visų pirma anglies ir geležies) naudojimas, fabrikų sistemos išplitimas ir laisvai samdomo darbo virtimas didžiosios dalies visuomenės narių pragyvenimo šaltiniu12. Šio proceso raida ir intensyvumas čia buvo neatsiejamai susiję su geležinkelių plėtra. Naujosios transporto rūšies plitimo vokiečių žemėse bumas buvo 1840–1873 m. laikotarpis13. Šie metai buvo lemiama industrializacijos persilaužimo fazė. 1871 m., kai buvo įkurta imperija, Vokietijos industrializacija jau buvo iš esmės įvykusi, lyderio vietą šalies ekonomikoje iš žemės ūkio aiškiai buvo perėmusi pramonė14.

Pramonės perversmas Vokietijoje nebuvo homogeniškas procesas. Žinoma, tokio masto socialinių ekonominių disproporcijų kaip, pavyzdžiui, Habsburgų imperijoje, nebuvo, tačiau skirtis Vakarai – Rytai egzistavo ir vokiečių žemėse15. Ypač tai pasireiškė Prūsijoje, kurios rytinėse agrarinėse provincijose dar XIX a. pabaigoje industrializacija buvo menkai pažengusi16.

---

6 Zembrickis J. Klaipėda XIX amžiuje. T. II. Klaipėda, 2004.

7 Jahn L. Memel als Hafen- und Handelsstadt (1913–1922). Jena, 1926.

8 Włodarczyk E. Rozwój gospodarczy miast portowych pruskich prowincji nadbałtyckich w latach 1808–1914. Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Lódź, 1987.

9 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1894–1913. Memel, 1895–1914.

10 Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (toliau MLIM), Adamo Forbeko fondas (toliau FF).

11 Duomenų gausa ypač išsiskiria specialus šventinis 1924 m. liepos 3 d. šio laikraščio numeris, skirtas „Memeler Dampfboot“ 75-erių metų jubiliejui.

12 Rürup R. Deutschland im 19. Jahrhundert. 1815–1871 // Deutsche Geschichte. Bd. 3. Göttingen, 1985,
S. 47; Henning F.-W. Die wirtschaftliche Integration Deutschlands im 19. Jahrhundert: Die Bedeutung Preußens für die Entstehung der deutschen Volkswirtschaft // Preußen, Europa und das Reich (hrsg. von O. Hauser). Köln, Wien, 1987, S. 299.

13 Tebarth H.-J. Technischer Fortschritt und sozialer Wandel in deutschen Ostprovinzen: Ostpreußen, Westpreußen und Schlesien in Zeitalter der Industrialisierung. Berlin, 1991, S. 67, 72.

14 Rürup, min. veik., p. 49.

15 Matis H. Grundzüge der österreichischen Wirtschaftsentwicklung 1848–1914 // Innere Staatsbildung und gesellschaftliche Modernisierung in Österreich und Deutschland 1967/71–1914. Wien–München, 1991,
S. 117.

16 Rürup, min. veik., p. 50.