ti, jog apibūdinant neformalius ryšius žodis blatas taip pat neišnyko²⁰.

Paslaugos, išplaukiančios iš pasitikėjimu paremtų ryšių, kaip antai giminystė, draugystė, kraštietiškumas, partietiškumas ar priklausymas interesų grupei, vis dar vaidina ypač svarbų vaidmenį verslo santykiuose, taip pat siekiant pasinaudoti valstybės ištekliais. Tyrimas išryškino, jog šiandien žmonės šiuos neformalius ryšius naudoja pinigams uždirbti. Sovietiniu laikotarpiu pinigais toli gražu ne viską buvo įmanoma įpirkti, o postsovietinėje valstybėje pinigai tampa savotišku „nepritekliumi“. Šiame kontekste informantai tvirtino, jog neformalūs ryšiai ypač svarbūs skirstant valstybinius užsakymus (statybos, įrangos įsigijimas), taip pat pradedant bei plėtojant savo verslą. Užtarimas, dar kitaip vadinamas „stogu“, ypač svarbus privačiai įmonei norint užsitikrinti valstybinių kontroliuojančių įmonių palankumą. Valstybės valdininkai gali naudotis savo valdžia sudarydami potencialią grėsmę verslui, tad neformalūs ryšiai suvokiami kaip skydas, užtikrinantis neliečiamybę verslui, ypač ten, kur įstatymų spragos suteikia galimybę dviprasmiškai taikyti standartus:

Aš turiu suderinti savo veiklą su priešgaisrine sauga, visuomeniniu higienos centru, darbo inspekcija. Jei būsi principingas, tai ir tavo pašnekovas inspektorius taps principingas, turėsi vargo. Klausimas gali būti užvilkintas arba likti neišspręstas, jei jį užpykdei arba neturi pažįstamų, jis žiūri formaliai ir gali sustabdyti gamybą visiškai ramiai – jis bus teisus. Niekas negali būti atlikta iki galo. Yra reikalavimai ir yra konsensusas tarp to, kuris prižiūri, labai norėdamas vis vien gali prisikabinti, tad reikia rasti neformalų klausimo sprendimą arba pažįstamą. (Valdas, 37 m.)

Informantai teigia, jog verslo įmonių konkurencinėje kovoje neretai per neformalius ryšius įtrauktos valstybinės institucijos tampa priemonėmis žlugdyti savo konkurentus.

Neformalių tinklų naudojimas taip pat pasireiškia siekiant šių dienų „deficito“, t. y. privilegijuotų paskolų ar licencijų, todėl kaip svarbiausi blato ryšio asmenys įvardijami mokesčių, muitinės, savivaldybių įstaigų, bankų, taip pat Seimo bei prezidentūros darbuotojai. Geros darbovietės prestižinėse valstybės įstaigose yra kitas nepriteklius, kurį dažnai „valdo“ neformalūs ryšiai. Šios darbovietės taip pat susijusios tiek su galimybe uždirbti pinigų, tiek su galimybe valdyti valstybės išteklius. Tokia paslauga, kai padedama įsidarbinti, paprastai nėra atlyginama pinigais, tačiau ji įpareigoja asmenį atsilyginti tuo pačiu ar bent suteikia galimybę prašyti paslaugos ateityje. Tokia „pagalba“, suteikta giminaičio ar draugo, sutvirtina tarpusavio saitus, o bičiulis ar bendradarbis privalo „atsilyginti“ savo palankumu ir lojalumu sprendžiant vieną ar kitą klausimą ar palankiai balsuojant dėl svarbių sprendimų arba juos priimant. Akivaizdu, jog interesų grupei ar pavieniam asmeniui siekiant savų tikslų, ypač svarbus aplinkinių lojalumas.

Remiantis garsaus sociologo P. Bourdieu²¹  teorijomis, žmonės veikia vadovaudamiesi įgytomis elgsenos elementų struktūromis bei dispozicijomis, kurdami tam tikras strategijas šiuose rėmuose. Šios strategijos yra konstruojamos remiantis simboliniu kapitalu bei tikslais šį kapitalą įsigyti ir todėl reprezentuojanti socialinė santvarka yra jų legitimuojama. Tai daroma nesąmoningai ir remiantis socialine

 ___

 20 Pokalbiuose buvo stengiamasi  neprimesti šio termino, todėl buvo vadovaujamasi tokiais klausimais:  Kaip dažnai Jūs naudojate savo kontaktus? Kokiais tikslais? Ar prisimenate nors vieną situaciją, kai kas nors jums pagelbėjo ką nors įgyti ar pasiekti? Kokias paslaugas Jūs galite suteikti savo geriausiems draugams?

 21 Bourdieu P. The Logic of Practice. Cambridge, 1990.