Senovės kronikininkai ir naujųjų laikų istorikai bei rašytojai plačiai išgarsino, kaip Trakų kunigaikštis Kęstutis pateko į Vokiečių ordino nelaisvę ir paspruko. Dalykas atrodo aiškus tol, kol skaitai šiuos darbus. Tačiau užtenka juos sugretinti su šaltiniais ir kyla tam tikrų abejonių dėl šio iš esmės detektyvinio įvykio skaidrumo. Šiame straipsnyje ketinama veikiau formuluoti klausimus ir preliminarias išvadas negu pateikti galutinius atsakymus. Jame taip pat bandoma įvertinti Kęstučio ir Vokiečių ordino santykius.
Lietuvos istoriografija negali skųstis dėmesio Kęstučio asmenybei stoka. Jam skirta ne viena monografinė studija. Šiuo požiūriu Pirmosios Respublikos istoriografiją reprezentuoja A. Kučinsko veikalas „Kęstutis“, išspausdintas 1938 m. ir perspausdintas 1988 m.1 Lietuvos nepriklausomybės saulėlydžio metu kitas lietuvių istorikas – A. Janulatis spėjo parašyti dar vieną monografiją, kuri dėl tragiškų Lietuvos istorijos vingių dienos šviesą išvydo tik 1998 m.2 Šis veikalas ilgai negalėjo patekti į mokslo apyvartą, kitaip negu mūsų temai svarbi studija, skirta Kęstučio pakliuvimo ir pabėgimo iš Vokiečių ordino nelaisvės problematikai3. Studijoje paskelbtomis išvadomis pasikliovė vėliau rašę lietuvių istorikai: A. Kučinskas, Z. Ivinskis ir kt. Taigi šiuose veikaluose reprezentuojamą požiūrį galima laikyti galiojančiu iki pat šių dienų.
Kaip minėjau, Kęstučio nelaisvę ir jo pasprukimą aprašė daugelis kronikininkų, tačiau išsamiausiai, bet kartu ir painiausiai šiuos įvykius vaizdavo Vokiečių ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis. Šios kronikos tyrinėjimą smarkiai apsunkina tai, kad, išskyrus keletą fragmentų, jos originalas neišliko. Eiliuota vokiečių kalba parašytas originalas XV a. buvo išverstas į lotynų kalbą lenkų kronikininkui Jonui Dlugošui jo paties pavedimu. Šis vertimas išliko iki mūsų laikų. XIX a. istorikai kelis kartus paskelbė lotynišką
* Šis straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą 2000 11 17 Lietuvos mokslų akademijoje, renginyje, skirtame Kęstučio gimimo metinėms paminėti. Skelbiamas Kęstučio mirties 620-ųjų metinių proga.
1 Kučinskas A. Kęstutis lietuvių tautos gynėjas. Marijampolė, 1938 (naujas leidimas: Vilnius, 1988). |
dizainas ir programavimas giriaus