| jieji kultūriniai istorikai nerašo didingų panoraminių pasakojimų, kuriuos būtų galima lyginti su J. Burckhardto ar K. Lamprechto veikalais.
Naująją kultūrinę istoriją ryškiausiai reprezentuoja darbai, kuriuose tokie reiškiniai (ar „temos“), kurie tradiciškai buvo laikomi politinės, socialinės, demografinės ar ekonominės istorijos objektu, nagrinėjami „kultūriniu“ aspektu. Tokios istorijos galimybę suponuoja pirmiau aptarta analitinė kultūros samprata. Šiuo požiūriu galima kultūrinė politikos49, darbo50, karo51, atradimų bei kolonizacijos52 ir pan. istorija. Jos „kultūriškumas“ reiškia simbolinių, ekspresyvinių, ritualinių, vertybinių aspektų tokiuose reiškiniuose nušvietimą. Būtent todėl šio tipo darbams geriau tinka kultūrinės istorijos, o ne kultūros istorijos pavadinimas. Daugelis tokių darbų (žr. 48–51 išnašose nurodomus tyrinėjimus) į nusistovėjusias istoriografijos žanrų klasifikacijas tiesiog netelpa: juos galima laikyti ir kultūros istorijos, ir politinės, socialinės ar ekonominės istorijos tyrimais, taikančiais ypatingą „kultūralistinę“ ar „antropologinę“ prieigą. Tuos pačius darbus, kuriuos vienas istoriografas vadina kultūrine istorija, kitas gali klasifikuoti kaip „naująją socialinę istoriją“53 ar „sociokultūrinę istoriją“ (angl. socio-cultural history)“54, – skirdamas ją nuo „senosios“ socialinės istorijos, kuri buvo „socialinė-ekonominė“. Naujieji kultūriniai istorikai „teigia, kad jie siūlo veikiau ne naujas temas, o naujas prieigas (vok. Zugänge) prie senų temų; kad jie siūlo, taip sakant, naujai skaityti senus tekstus. Tačiau iš tikrųjų dauguma jų elgiasi daug pragmatiškiau. Savo konkrečius objektus jie ima daugiausia iš tų žmogaus gyvenimo sričių, kuriose prasminis ir simbolinis matmuo yra akivaizdžiausias. Tai tekstai, liaudies tikėjimai ir bendravimas šeimoje, seksualumas ir ‘papročiai’; tokios kultūrinės objektyvacijos kaip teatras arba paminklai, taip pat tokios socialinės kontrolės formos, kurios šiandien mums yra svetimos (pvz., ‘kačių muzika’). Jos
___
49 Žr.: Hunt L. Politics, Culture, and Class in the French Revolution. Berkeley: Un-ty of California Press, 1984; Joyce P. Work, Society and Politics: The Culture of the Factory in Later Victorian England. Brighton: Harvester Press, 1980; jo paties: Visions of the People: Industrial England and the Question of Class 1848–1914. Cambridge: Cambridge UP, 1991; jo paties: Democratic Subjects. The Self and the Social in Nineteenth-Century England. Cambridge: Cambridge UP, 1994; Keenan E. L. Muscovite Political Folkways // The Russian Review. 1986, vol. 45, p. 115–181; Kollmann N. S. Kinship and Politics: The Making of the Muscovite Political System, 1345–1547. Stanford: Stanford UP, 1987; Kivelson V. Autocracy in the Provinces: The Muscovite Gentry and Political Culture in the Seventeenth Century. Stanford: Stanford UP, 1996; Žr. taip pat: Źšīģ Ģ. Ģ. Ąķņšīļīėīćč÷åńźčé ļīäõīä ź čēó÷åķčž šóńńźīćī ńšåäķåāåźīāü˙ (ēąģåņźč ī ķīāīģ ķąļšąāėåķčč ā ąģåščźąķńźīé čńņīščīćšąōčč // Īņå÷åńņāåķķą˙ čńņīšč˙. 1999, ¹ 6, ń. 90–100.
50 Žr.: Berlanstein L. R. (Ed.). Rethinking Labor History. Urbana: Univ. of Illinois Press, 1993; Ranciere J. The Nights of Labor: The Worker’s Dream in Nineteenth-Century France. Philadelphia: Temple UP, 1991; Reid D. Paris Sewers and Sewermen: Realities and Representations. Cambridge, Mass.: Harvard UP, 1991; Biernacki R. The Fabrication of Labor: Germany and Britain, 1640–1914. Berkeley: Un-ty of California Press, 1995.
51 Žr: Todorov T. The Conquest of America: The Question of the Other. New York: Harper Collins, 1985.
52 Sahlins M. Historical Metaphors and Mythical Realities: Structure in the Early History of the Sandwich Islands. Ann Arbor: University of Michigan Press, 1981; jo paties: Islands of History. London: Tavistock Publications, 1987; Greenblatt S. (Ed.). New World Encounters. Berkeley, Un-ty of California Press, 1993; jo paties: Marvellous Possessions: The Wonder of the New World. Oxford: Clarendon Press, 1991; Carter P. The Road to Botany Bay: An Essay in Spatial History. London: Faber and Faber, 1987; jo paties: Living in a New Country: History, Travelling and Language. London: Faber and Faber, 1992.
53 Spiegel G. History, Historicism and the Social Logic of the Text in the Middle Ages // K. Jenkins (Ed.). The Postmodern History Reader. London, New York: Routledge, 1997, p. 187.
54 Chartier R. Cultural History. Between Practices and Representations. Oxford: Polity, 1988, p. 29, 35. |