Evoliucionistų požiūrį gerai reprezentuoja A. Smithas. Savo naujausioje knygoje "Tautinis identitetas", jis tautinio identiteto ir tautų egzistencijos šaltinius randa seniausiose civilizacijose. Naujųjų laikų tautos yra iš tų šaltinių ištryškusios, tiesa, gerokai pakeitusios pirminį pavidalą. A. Smithas neaprašo tos kaitos proceso, o tiesiog registruoja pasikeitimus. Tauta, anot jo, Naujaisiais laikais pasižymi tokiais naujais bruožais kaip pilietybės institutas, atskira rinka, konstitucija, viešasis masinis švietimas ir informacijos sistema!.¹¹ Toks pats evoliucinis požiūris ryškus ir ankstesnėje A. Smitho knygoje "Etninėsse tautų ištakose", kurios pats pavadinimas yra iškalbus. Nacionalizmą A. Smithas apibrėžė ir atskirai. Anot jo, nacionalizmas yra "ideologinis judėjimas, siekiantis autonomijos, vieningumo ir individualumo tam tikrai socialinei grupei, kurios kai kurie nariai suvokia ją kaip tikrą arba potencialią tautą"¹². Taip apibrėžiamas nacionalizmas visų A. Smitho darbų kontekste yra ne daugiau kaip subjektyvus tautinės evoliucijos veiksnys, jos varomoji jėga. Prie evoliucionistų reiktų priskirti ir E. Gellnerį, nors jis, skirtingai nei A. Smithas, evoliuciją traktuoja ne kaip etninės grupės (etnos) virsmą tauta, bet kaip perėjimą iš agrarinės į industrinę visuomenę. Tokio perėjimo procesas tam tikrais atvejais ir pagimdo nacionalizmą, kurį Gellneris laiko politiniu principu, pagal kurį politinis ir tautinis junginys turi būti darnus, taip pat sentimentu ir sąjūdžiu¹³.

A. Smithą ir E. Gellnerį tikriausiai galime laikyti "kiečiausiais" evoliucionistų atstovais. Darbų, kuriuose tautos susidarymas siejamas su bendros kalbos, ekonomikos ir pan. susiformavimu, yra daugiau. Juos įdomiai pakomentavo amerikiečių istorikas, Stanfordo universiteto profesorius Davidas Potteris. Jis sakė, jog prielaida, kad bendros kalbos, literatūros ir t. t. egzistavimas paaiškina tautos ar tautybės susiformavimą, yra linkusi maskuoti faktą, kad tautos ar tautybės formavimas yra bendrumo sąlygų kūrimo procesas ir kaip procesas jis negali būti paaiškintas paimant fiksuotą ingredientų komplektą ir sakant, kad, kai šie ingredientai arba didžioji jų dalis įdedama į tam tikrą aparatą, tai šis pagamina tautą¹⁴. Galima pasiūlyti įžūlesnį ir vaizdingesnį šio komentaro variantą. Įsivaizduokime, kad kur nors pasaulio pakraštyje stovi tautų gamybos aparatas. Įmeti į jį kalbą, ekonomiką, teritoriją, bendrus simbolius, savimonę ir t. t., o ištrauki gatavą tautą. Aišku, tai - stiprus supaprastinimas. Gellneriui jis ir netinka, nes šis mokslininkas kaip tik ir siekia ištirti bei aprašyti procesą. Bet šis supaprastinimas parodo, kad evoliucinis požiūris apskritai nepajėgia suprasti ir paaiškinti vidinio nacionalizmo turinio, nors ir išaiškina tam tikras jo susiformavimo aplinkybes.