Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai14 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (14 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 14

LIE­TU­VOS IS­TO­RI­JA DO­KU­MEN­TI­NIA­ME KI­NE IR TE­LE­VI­ZI­JO­JE. DIS­KUR­SO KON­STRA­VI­MO YPA­TY­BĖS

ŠER­MUKŠ­NY­TĖ RŪ­TA
Rūta Šermukšnytė
Doktorantė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
El. paštas: jurgsliu@takas.lt

 

 

Masinės komunikacijos priemonių iššūkio sąlygomis XX–XXI amžių sandūros istorikai jau nebeturi jokių pretenzijų į istorinio vyksmo aiškinimo monopolį. Šiomis konkurencijos sąlygomis dauguma istorijos mokslo atstovų suvokia, jog jų studijos niekuomet nepasieks elektroninės technikos priemonėmis įvaizdintos ir / ar įgarsintos istorijos patrauklumo, o istorijos diskursų masinės komunikacijos priemonėse kūrėjai dažniausiai nesiima neigti istoriografijos kaip teksto mokslo sampratos. Šis varžymasis ne tik naudingas istorinei kultūrai, bet ir skatina įvairių istorijos pranešimų kūrėjus įvertinti konkuruojančių diskursų panašumus, skirtybes ir taikymo galimybes.

Straipsnio tikslas yra iš šiuolaikinio istorijos mokslo perspektyvos pažvelgti į istorijos diskurso dokumentiniame kine bei televizijoje konstravimo ypatybes. Išsikeltas tikslas konkretinamas šiais uždaviniais: 1. pagrįsti pasirinkto tyrimo ištakas ir neįprastos mūsų istoriografijoje temos aktualumą; 2. remiantis Vakarų (daugiausia vokiečių) autorių darbais nusakyti audiovizualinės istorijos esmę; 3. pasitelkus tam tikrą klasifikaciją aptarti nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu sukurtų filmų ir laidų istorine tematika konstravimo specifiką.

1. Istorija kine ir TV kaip istorikų tyrimų objektas

Istorikui, pasiryžusiam imtis tarpdalykinių tyrimų, tenka surasti svarų pagrindimą, kodėl „kėsinamasi“ į kitiems priklausančius veiklos barus ir analizuojamos istorikui nebūdingos problemos. Išimtimi nelaikytina istorijos kine ir televizijoje tema. Tad kokios gi jos tyrimo priežastys ir galimybės?

Filmai ir TV laidos istorine tematika daugelio šalių istorikų naudojami kaip specifiniai istorijos šaltiniai. Jų taikymas tyrimams grindžiamas mintimi, esą bet kokia praeities interpretacijos forma pirmiausia yra jos sukūrimo laikotarpio šaltinis. Daugelyje studijų įrodyta, jog interpretacijos (ypač vaidybinės) audiovizualinėse priemonėse labiau byloja apie jų atsiradimo kontekstą nei apie jose vaizduojamą praeitį1. Ypatingo istorikų dėmesio sulaukia filmai ar laidos istorine tematika, kurie dėl po

___

1 Kaip vieną iš tokių tyrimų pavyzdžių galima pateikti Vokietijoje 1991 m. pasirodžiusią monografiją „Vaizdai rašo istoriją: istorikas kine“ (Bilder schreiben Geschichte: der Historiker im Kino / Hg. R. Rother. Berlin, 1991).

114

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus