| lovakijos delegacijai vadovavusio J. Friedmano teigimu, daugelis šalių turi tokių žemės ūkio sunkumų, kurie dabar aktualūs Lietuvai, tačiau jie mėsos, taukų įvežimą persvarsto kiekvieną mėnesį, o Lietuvos ūkininkai nori žinoti prieš pusę metų, ar jų produkcija bus eksportuojama. Apie jokius kontingentus negali būti kalbos, o įvežti produkcijos, J. Friedmano įsitikinimu, Lietuvai būtų galima leisti tik tiek, kiek jos buvo įvežta 1931 m. Kita vertus, jo manymu, lietuviai, kad ir gautų prašomus kontingentus, vargiai ar galėtų garantuoti, kad jie tikrai bus įvykdyti. Čekoslovakijos delegacijos vadovo supratimu, negalima imtis kokių nors įsipareigojimų, kai nė viena šalis nėra garantuota, kad galės juos įvykdyti39. Tolesnė Lietuvos ir Čekoslovakijos prekybos santykių raida iš dalies paliudys J. Friedmano prognozę.
Derybų metu buvo apsvarstytas ir balanso netolygumas. Balanso pasyvumą, J. Norkaičio tvirtinimu, Lietuva dar galėjo toleruoti, tačiau sumažėjus prekybai su Vokietija ir kitomis šalimis, privalo išlyginti balansą su tomis šalimis, kurių jis yra pasyvus. J. Friedmanas į tai gana aštriai reagavo teigdamas, kad Čekoslovakija su Lietuva iki 1926 m. turėjo pasyvų balansą ir dėl to nebuvo daroma didelių problemų, tai yra natūralus procesas, kuriam negalima priešintis40. J. Friedmanas pabrėžė net ir tai, kad jei Lietuva nepirks iš Čekoslovakijos, ji turės pirkti iš kitų šalių, ir tuo Lietuvai nieko nepavyks laimėti. J. Friedmanas Lietuvos atstovus įspėjo: „Nė viena valstybė iki šiol negavo iš mūsų tokių įsipareigojimų, kokių jūs reikalaujate“41. Čekoslovakijos atstovai nesutiko pritarti nei J. Norkaičio siūlymui didžiausio palankumo prekybos sutartį pakeisti kompensacine sutartimi, nei J. Aukštuolio siūlymui pasirašyti kokį nors slaptą susitarimą42. Įvykusias derybas J. Aukštuolis apibūdino taip: „Mūsų delegacija šį posėdį apleido gavusi įspūdžio, kad derybos baigsis be rezultatų“43.
Nė vienai šaliai nepavykus realizuoti savo užsibrėžtų tikslų, derybos atsidūrė aklavietėje. Lietuvos oficialieji asmenys, ieškodami išeities, kreipėsi į stambių Čekoslovakijos koncernų „Škoda“ ir „Bat’a“ atstovus, kad šie paveiktų Čekoslovakijos vyriausybės poziciją; jų padarytais žygiais J. Aukštuolis liko patenkintas44. O Čekoslovakija sušaukė ir užsienio reikalų, Žemės ūkio, Prekybos ir Finansų ministerijų atstovų posėdį, kuriame buvo svarstytos Lietuvos ir Čekoslovakijos tolesnės prekybos galimybės. Buvo konstatuota, kad Lietuvos delegacija nelinkusi nusileisti čekoslovakų išsakytiems argumentams. Posėdis baigėsi, kai Finansų ministerijos atstovas Martinecas pasiūlė parodyti Lietuvai čekoslovakų geranoriškumą, t. y. be varžymų leisti įvežti griežtai apibrėžtą prekių kiekį45.
Derybos baigėsi, kai 1932 m. lapkričio 15 d. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijoje J. Aukštuoliui ir J. Norkaičiui buvo pateikti kai
___
39 Derybų protokolas II 1932 09 15 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 131.165.
40 Ten pat.
41 Ten pat.
42 Ten pat.
43 Pasiuntinio J. Aukštuolio pranešimas ministrui
D. Zauniui 1932 11 17 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 30.
44 Jis taip informavo ministrą D. Zaunių: „Su džiaugsmu turiu pabrėžti, kad šis presijos metodas ypatingai pavyko panaudoti p. Norkaičiui ir Kuzminskui per pačias derybas. Škoda generalinis direktorius Loevenštein apsilankė pas žemės ūkio ministrą ir padarė intervenciją mūsų naudai; jo pavaduotojas padarė intervenciją pas Friedmaną; net Bat’a direkcija neatsiliko ir padarė nemaža įtakos, kad derybos nenutrūktų be jokių rezultatų“.
Pasiuntinio J. Aukštuolio pranešimas ministrui
D. Zauniui 1932 11 17 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 31.
45 Buvo nurodyti ir tikslūs skaičiai, kuriems neprieštaravo ir Žemės ūkio ministerija, t. y. Lietuva per kitus 1933 m. galėjo nevaržomai įvežti kiaulių iki 150 kg svorio ir sunkesnių – 2800 vnt., kiaušinių – 50 vag., taukų – 24 vag., sviesto – 5 vag., kaip ir anksčiau, galėjo įvežti linų. Iš viso Lietuvos importas galėjo sudaryti 4,5 mln. litų.
Derybų protokolas II 1932 11 15 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 131.179.
Pasiuntinio J. Aukštuolio pranešimas LR URM
D. Zauniui 1932 11 17 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 27. |
dizainas ir programavimas giriaus