| krašte ir vis didėjančio Vokietijos autoriteto pasaulyje, Klaipėdos krašto jaunuomenė norėjo būti aktyvi šių procesų dalyvė, todėl stojo į įvairias Vokietijos politiškai ir finansiškai remiamas organizacijas. 1931 m. KKSS priklausė 28 sporto draugijos ir 2199 nariai49, o 1936 m. KKSS turėjo 52 draugijas ir 2907 narius50. Sportas jaunimui tapo galimybe ne tik turiningai leisti laisvalaikį, bet ir demonstruoti savo politinius įsitikinimus.
Nuo 1938 m. vidurio nacionalsocialistinio judėjimo Klaipėdos krašte jau niekas negalėjo pažaboti. Visos vokiečių pajėgos tarnavo Klaipėdos grąžinimo Vokietijai misijai, kuri baigėsi 1939 m. kovo 23 dieną.
Klaipėdos vokiečiai stengėsi dalyvauti svarbiausiuose Vokietijos sporto renginiuose, nepaisydami KKR draudimo. 1938 m. liepos 24–31 d. į Breslau, kur vyko vokiečių tautinė sporto šventė, nuvyko 300 sportininkų iš Klaipėdos51. Vokiečių sportininkų išvyka rūpinosi Vokietijos generalinis konsulatas, kuris žadėjo nemokamą kelionę ir išlaikymą52. Rytprūsių sporto centras taip pat jautėsi esąs atsakingas už klaipėdiškių kelionę, todėl į Klaipėdą pasitarti buvo atvykęs Rytprūsių sporto vadas Paulis Sohnas53. Ši išvyka į Breslau akivaizdžiai parodė, kas buvo tikrieji vokiečių sporto draugijų vadovai – Rytprūsių sporto centras ir politinis vadovas – Vokietijos generalinis konsulatas. Tai, kad svetimos valstybės institucijos reguliuoja vokiečių sporto (ir visų kitų – aut. past.) draugijų veiklą, patiems klaipėdiškiams atrodė normalu ir teisėta. O bet koks KKR ar kitų Lietuvos institucijų pagrįstas domėjimasis vokiečių draugijų veikla buvo traktuojamas kaip neteisėtas kišimasis, vokiečių teisių varžymas, tuojau skundžiamas Vokietijai.
1938 m. rugsėjo 10 d. vokiečiai įkūrė Klaipėdos krašto gimnastikos ir sporto sąjungą (Turn und Sportverband des Memelgebiets). Sąjungos įkurtuvėse dalyvavo 1800 uniformuotų sportininkų ir apie 15 tūkst. žiūrovų54. Šios sąjungos įkūrimas buvo 1931 m. sukurto plano, kaip, naudojantis Klaipėdos krašto autonomijos teisėmis, sukurti tada LSL, o vėliau – KKR nepavaldžią, visas vokiečių sporto draugijas vienijančią sąjungą, įgyvendinimas. Sporto organizacijų vadovai jautėsi laimėję prieš KKR ir dabar jau ne tik sveikinosi rankos pakėlimu su „Heil Hitler“, bet ir „vilkėjo Sudetų vokiečių uniformas“55.
1938 m. vasarą uoste, atplaukus Vokietijos laivams „Tannenberg“, „Preussen“ bei „Hansestadt Danzig“, įvyko keletas incidentų. Pasitikti laivų į uostą susirinkusi jaunuomenė (dauguma sporto draugijų nariai) laivus sveikino nacistiniais šūkiais „Sieg Heil“, taip parodydami esą ištikimi Hitlerio politikai. Tai nebuvo tik paprastas jaunimo maištavimas, bet Vokietijos generalinio konsulato bei Klaipėdos nacionalso-
___
49 1931 m. sausio 26 d. Klaipėdos krašto sporto sąjungos ataskaita KKR // LCVA, f. 933, ap. 1, b. 36, l. 72 (senjorų – 1354, jaunuolių – 447, moterų – 398).
50 Klaipėdos krašte veikiančių organizacijų ir kaimų sąrašai 1936–1938 m. // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 463,
l. 8. (Klaipėdos „Freya“ (203 nariai), Vyrų sporto draugija (Männerturnverein) (564 nariai), Klaipėdos žaidimų klubas (Spielvereinigung) (421 narys), Klaipėdos sporto draugija (250 narių), Vyrų sporto draugija (Männerturnverein) (70 narių), Juknaičių sporto draugija (54 nariai), Herderio mokyklos (Šilutė) sporto draugija (Sportverein Herderschule) (100 narių), Bitėnų kaimo sporto draugija „Rambinus“ (66 nariai), Lauksargių kaimo sporto draugija (45 nariai), Pagėgių sporto draugija (109 nariai), Žukų kaimo sporto draugija (97 nariai), Viešvilės sporto draugija (72 nariai). Iš viso 2907 nariai.)
51 1938 m. rugpjūčio mėn. VSD biuletenis // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 678, l. 73.
52 1938 m. gegužės mėn. VSD Klaipėdos apygardos apžvalga apie vokiečių sporto organizacijas // LCVA, f. 378, ap. 5, b. 3381, l. 256.
53 1938 m. liepos mėn.VSD biuletenis // LCVA,
f. 378, ap. 12, b. 678, l. 164.
54 1938 m. spalio mėn. VSD biuletenis // LCVA,
f. 378, ap. 12, b. 678, l. 34.
55 Ten pat, b. 678, l. 34. |
dizainas ir programavimas giriaus