| studentams valstybinį paskolos fondą ir drausti gyvybę. Tokio fondo steigimo projektas buvo parengtas dar 1918 m. Lietuvos Tarybos69. Tačiau klerikalai teigė, kad katalikiškas universitetas valstybei kainuotų mažiau, nes jį nuolat remtų Lietuvos ir Amerikos katalikai70.
1921 m. rugsėjo viduryje studentai kariai straipsnyje ne tik nurodė universiteto svarbą Lietuvai, bet ir savo norą siekti mokslo bei su tuo susijusius sunkumus: „jeigu dabar neduosim galimybės baigti jaunuomenei mokslus, po kelių metų ji bus dingusi ir vietoj rimtų darbininkų turėsime tik raštininkėlių. Nieko nelaukiant visą dėmesį nukreipti į Aukštąją mokyklą ir to, ko nepasieksim kalaviju, pasieksim mokslo ir kultūros keliu“71.
1921 m. rugsėjo 17 d. Aukštųjų kursų klausytojai ir abiturientai sukvietė susirinkimą, kuriame dalyvavo 321 asmuo. Susirinkimas nutarė reikalauti iš Steigiamojo seimo ir vyriausybės, kad būtų įkurtas valstybinis universitetas, turintis autonomiją, ir visus prie Aukštųjų kursų veikusius fakultetus. Susirinkimo nutarime buvo nurodoma, kad vyriausybė turi duoti galimybę kariams demobilizuotis ar kitu būdu baigti mokslus, tai pat valdininkams taikyti palengvinimus. „Jei vyriausybė neras lėšų universitetui, jai bus didžiausia gėda.“72 Klerikalai, atsakydami į studentų rezoliuciją, spaudoje nurodė: „studentai sudarė gana smarkią rezoliuciją ir liepia jų klausyti <…> Visi rūpinamės, kad universitetas būtų įkurtas jau šiemet.“73
Dar 1921 m. rugpjūčio 31 d. Steigiamojo seimo Švietimo komisija kreipėsi į Švietimo ministeriją reikalaudama, kad ji išaiškintų santykius tarp Aukštųjų kursų, studentų ir būsimo universiteto74.
1921 m. rudenį visuomenės valią jau reiškė ir įvairios profesinės, ir visuomeninės organizacijos. Pati aktyviausia buvo mokytojų profesinė sąjungą, kuri 1921 m. pradžioje turėjo 1000 narių75. Mažai įtakos visuomenei darė ir diskusijose dėl universiteto statuto nedalyvavo Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, nors 1921 m. turėjo 310 narių76.
1921 m. spalio 5 d. visuomenės organizacijų atstovų susirinkime, svarstant universiteto statuto klausimą, buvo priimta rezoliucija, kurioje teigiama: „I. – kad Lietuvoje būtų įsteigtas universitetas tuoj, nelaukiant kol universiteto statutas bus apsvarstytas ir priimtas; II. – kad pirmoje eilėje būtų įsteigti tie fakultetai, kurie paruoštų mūsų kraštui reikalingų žmonių būtent: 1) teisių 2) humanitarinis 3) matematikos-gamtos 4) agronomijos 5) technikos 6) medicinos; III – kad būtų duota galimybė lankyti universitetą visiems baigusiems vidurinį mokslą, kurie, kad ir tarnauja kariuomenėje, bet nėra aukštai surišti su karo reikalais.“77 Rezoliuciją pasirašė dvidešimties organizacijų atstovai: Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Lietuvos matininkų profesinės sąjungos, Lietuvos farmacininkų sąjungos, Lietuvos agronomų sąjungos, Lietuvos geležinkelių sąjungos, Technikų draugijos, Kauno medicinos draugijos, Kauno miesto gydytojų sąjungos, Kauno žydų bendruomenės, Lietuvos jaunimo sąjungos, Aukštųjų kursų dėstytojų, studentų atstovai, Lietuvos prisiekusiųjų advokatų tarybos vicepirmininkas
____________________________________________________
69 L. A. Zubrys. Lietuvos universiteto reikalu // Lietuva, 1921, rugsėjo 14.
70 Lietuvos katalikų universiteto reikalu // Laisvė, 1921, rugsėjo 3.
71 Lietuvos universiteto reikalu // Lietuva, 1921, rugsėjo 14.
72 Studentų susirinkimas // Laisvė, 1921, rugsėjo 28.
73 Kun. P. Bučys. Universiteto reikalas // Laisvė, 1921, spalio 4.
74 Lietuvos universiteto reikalu // Lietuva, 1921, rugsėjo 8.
75 LVA. F. 1078, ap. 2, b. 13, l. 237.
76 Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga (1922 birželio 25 ir 26 sąjungos suvažiavimas). Kaunas, 1922, p. 1.
77 LVA. F. 1078, ap. 2, b. 131, l. 241.
78 Ten pat, l. 242. |
dizainas ir programavimas giriaus