ŽYDŲ TAUTINĖS AUTONOMIJOS KLAUSIMAS LIETUVOJE 1919-1926 METAIS

Pasibaigus I pasauliniam karui, 1919 m. sausio mėn. pokarinės Europos sutvarkymo klausimams spręsti buvo sušaukta Paryžiaus taikos konferencija. Joje buvo keltas klausimas ir dėl teisinių garantijų suteikimo tautinėms mažumoms naujai susikūrusiose Europos valstybėse. Šiuo atžvilgiu itin ak­tuali buvo žydų problema. Kaip kalbinė, etninė ir religinė mažuma, išbarstyta po visą pasaulį, žydai ypač buvo suinteresuoti tarptautinių garantijų sistemos sukūrimu savo teisėms ginti.

Kaip tarptautinio pripažinimo savo valstybėms sąlygą, specialias konferencijoje parengtas taikos sutartis, numatant garantijas tautinėms mažu­moms, 1919 m. birželio 28 d. pasirašė Lenkija, 1919 m. rugsėjo 10 d. - Čekoslovakija ir Jugoslavija, 1919 m. gruodžio 9 d. - Rumunija, 1920 m. rugpjūčio 10 d. - Graikija. Lenkijos ir Rumunijos sutartyse buvo įtraukti specialūs straipsniai žydams¹.

Kaip ir kokiu būdu buvo sprendžiamos Lietuvos žydų, kaip tautinės mažumos, problemos, kokia buvo jų vieta ir svarba savo valstybingumą atkuriančios Lietuvos politiniame gyvenime? Šie klausimai Lietuvos istoriografijoje nėra išsamiau analizuoti. Žydų bendruomeninio gyvenimo, jų politinės, kultūrinės, ekonominės veiklos tarpukario Lietuvoje aspektų randame tik keleto autorių - S. Atamuko, N. Feinbergo, L. Garfunkelio ir M. Riomerio - įvairiu metu lietuvių kalba išleistuose darbuose².

Nepaisant žydų tautą II pasaulinio karo metais ištikusios tragedijos, žydų ir lietuvių bendrų gyvenimo nepriklausomoje Lietuvoje sąlygų nagrinėjimas yra aktualus ne vien istorine pažintine, bet ir politine praktine prasme. Sio straipsnio tikslas - atskleisti žydų tautinės bei kultūrinės autonomijos formavimo problemas, įvertinti Lietuvos žydų visuomenininkų vietą ir vaidmenį Lietuvos valstybės kūrimo ir jos tarptautinio pripažinimo procese, parodyti lietuvių politinių partijų nuostatų ir politikos Lietuvos žydų siekių atžvilgiu raidą.

Savo tyrinėjime autorius rėmėsi Ministrų kabineto, Užsienio, Žydų reikalų ministerijų, Seimo žydų frakcijos ir kt. fondų archyviniais dokumentais, Steigiamojo bei I-III Seimų stenogramomis, memuarine literatūra, to meto periodinės spaudos publikacijomis.