Valstybiniai perversmai Baltijos šalyse (1926 ir 1934 m.): panašumai ir skirtumai

Valstybinio perversmo Lietuvoje 80-ies metų sukaktis nesukėlė nei ypač audringų, nei labai plačių mokslinių ar visuomeninių diskusijų, tad gali atrodyti, kad šis įvykis išsamiai ištirtas, visapusiškai įvertintas ir atidėtinas į išanalizuotų, nebeaktualių faktų, išaiškintų temų lobyną. Tačiau tos sukakties proga vykusioje, kad ir negausioje, polemikoje išryškėjusios gana poliarizuotos nuomonės apie perversmą, jo vaidmenį Lietuvos istorijoje verčia manyti, jog tas atidėjimas galėtų būti per ankstyvas. Štai „Kultūros barų“ redakcijos surengtame pokalbyje 80 m. senumo įvykio tema ieškota „pozityvių perversmo aspektų“ ir įrodinėta, kad jis suteikė valstybei stabilumo, pagyvino tautos integracinius procesus; neva lietuviai nemokėję gyventi be autoritarinio režimo ir jiems esant priešų apsuptyje perversmas buvęs „ganėtinai logiška išeitis“, nes nukreipęs valstybės raidą „tautos ugdymo keliu“1. Kita vertus, buvo pabrėžta, jog negalima perversmininkų teisinti.

Visai nesutaikoma polemika įsiplieskė „Lietuvos aido“ puslapiuose tarp Gedimino Ilgūno ir Viliaus Bražėno dalyvaujant Algirdui Pilveliui2. Taip pat nėra vienodos nuomonės dėl 1926 m. ir šiandieninės situacijos Lietuvoje lyginimo. Minėtos „Kultūros barų“ diskusijos pabaigoje buvo pabrėžta, kad autoritarinio valdymo troškimas dabar atrodo „tamsuoliškas anachronizmas“, o štai Antanas Kulakauskas kai kuriose aštuonių dešimtmečių situacijose randa šiek tiek panašumo. „Veide“ jis rašo: „Ir tada nebuvo, ir dabar Lietuvoje nėra pakankamai daug žmonių, kurie būtų nuoširdžiai įsitikinę demokratijos pranašumu prieš visus kitus valdymo būdus.“3 

Gal tas pranašumas labiau išryškėtų, jei 1926 m. perversmą Lietuvoje palygintume su panašiais perversmais, įvykusiais 1934 m. Latvijoje bei Estijoje, ir juos visus nagrinėtume kartu, taip pat jei pažiūrėtume, kaip savuosius perversmus vertina mūsų sąjungininkai ir artimiausi šiauriniai kaimynai. Tai ir mėginsime padaryti šiame straipsnyje.

---

 1 Kultūros barai. 2006, Nr. 12, p. 72–77.

 2 Ilgūnas G. Ar komunistai 1926 m. rengė valstybės perversmą? // Lietuvos aidas. 2006, gruodžio 14; Bražėnas V. Istorikų 1926 m. isterija // Ten pat, gruodžio 22; Pilvelis A. Ar buvo reikalinga 1926 m. gruodžio 17-oji? // Ten pat, gruodžio 18 ir kt.

 3 Kulakauskas A. Kas bendra tarp 2006 ir 1926 m. Lietuvos // Veidas. 2006, gruodžio 21, Nr. 51.