| aušriu (A Kulakauskas, E. Aleksandravičius, V. Berenis), į lotynišką ir lenkišką LDK kultūros ir literatūros paveldą (E. Ulčinaitė, I. Lukšaitė, D. Kuolys), į bajoriškosios tautinės savimonės procesus XVI-XVIII a. (M. Jučas, A. Šidlauskas), į LDK humanitarinės kultūros XV-XVI a. europeizacijos procesą (J. Tumelis). Ypač novatoriška yra civilizacinė E. Gudavičiaus Lietuvos istorijos koncepcija. Būtent šio istoriko darbai, kol kas, tiesa, pasirodę tik nedideliais straipsniais49, leidžia formuluoti naujas tezes ar bent jau hipotezes.
LDK XIII-XIV amžiuose
1. Henryko Łowmiańskio koncepcija priima fundamentaliai, jai neprieštarauja ir karinis-plėšikiškasis-vikinginiškasis Lietuvos valstybės pobūdis, ir feodalizmo genezės samprata, ir ankstyvosios patrimonalinės monarchijos koncepcija. Esminga korektyva – alodo problematika, kuri leidžia teigti, jog Lietuva jau XIII-XIV a. turi vieną iš pagrindinių europinės visuomenės struktūrinių elementų – individualų valstiečių ūkį50.
2. Lietuva į civilizacijos stadiją įžengė dar vėliau negu Vidurio Europa, būdama paskutinio – trečiojo – Europos šalių ešelono vienintelė narė. 1009 m. Netimero Lietuva rodė, kad būta šanso sinchroniškai judėti su Vidurio Europa. Procesas turėjo būti užgniaužtas Kijevo Rusios. XIII a. Lietuva, kurdama valstybę, jau susidūrė su Vakarų Europa, kuri nepripažino pagonims teisės laisvai krikštytis. Todėl Lietuvos vėlyvą krikštą nulėmė ne barbariškas Lietuvos visuomenės pobūdis, ne prieraišumas pagonybei, o tai, kad krikštas galėjo būti priimamas vietoj valstybinės egzistencijos.
3. Vėlesnį polonizacijos procesą Lietuvoje nulėmė ne apskritai krikštas, o tai, kad per vėlai krikštytasi51. Lenkija buvo ne tik vienintelis geopolitinis Lietuvos šansas, bet ir vienintelis išėjimo į Vakarų civilizaciją kanalas. Lenkų civilizacija buvo žemesnio lygio negu vokiečių civilizacija, tačiau prastesnius mokytojus Lietuva samdėsi pati (latviai ir estai buvo prievarta mokomi geresnėje vokiečių mokykloje).
4. Pagoniškos Lietuvos humanitarinė kultūra buvo labai žemo lygio. Jau Z. Ivinskis buvo pareiškęs, kad Lietuva dėl savo geopolitinės padėties tegalėjo užsiimti militarine kūryba. Tačiau ši dėl „kosmopolitinio” pobūdžio negali drauge spręsti klausimo, nors valstybės lietuviškas pobūdis gali orientuoti atsakymą tik viena linkme. LDK humanitarinės kultūros lygis nulėmė, kad ją stipriai įtakojo rusų aneksų kultūros ir rašto sistema. Tačiau kalbėti apie rusišką LDK civilizacijos pobūdį nėra pagrindo. Viskas ankstyvoje monarchijoje buvo užsakoma valdovų dinastijos, viskas karinėje monarchijoje, |
dizainas ir programavimas giriaus