ANTIVALSTYBINĖ KLAIPĖDOS KRAŠTO NACIONALSOCIALISTŲ VEIKLA IR PRIEDANGOS ORGANIZACIJOS 1935 - 1937 METAIS

Mindaugas Valiukevičius

Doktorantas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto

Naujosios istorijos katedra

Tel. 85 268 72 86

Nacistinis judėjimas Klaipėdos krašte, kaip ir kiekvienas XX a. pirmosios pusės socialinis-politinis reiškinys, turėjo pradžią ir pabaigą. Pirmoji nacionalsocialistinės pakraipos organizacija regione buvo įkurta dar 1928 m. Po dešimtmečio, t. y. 1938 m. pabaigoje, Klaipėdos krašto „nacifikacija“ buvo baigta. Ar šis reiškinys turėjo įtakos Klaipėdos krašto netekimui – tai jau atskiras klausimas. Kad ir kaip ten būtų, žinodami šias datas, bent jau galime nusibrėžti aiškias nacionalsocialistinio judėjimo genezės chronologines ribas. Akivaizdu, jog nacionalsocializmo idėjų atsiradimas, institucionalizavimas, sklaida ir galiausiai įsigalėjimas Klaipėdos krašte buvo tęstinis ir nepertraukiamas reiškinys. Būtų klaidinga manyti, kad įsigalėjus Kariuomenės teismo nuosprendžiui nacizmas patyrė triuškinamą smūgį ir buvo išguitas iš Klaipėdos krašto visiems laikams. Tačiau toks vaizdas susidaro, nes ligšioliniuose istorikų veikaluose nacistinio judėjimo Klaipėdos krašte genezės atkarpai nuo 1935 m. iki 1937 m. yra skiriamos vos kelios eilutės arba ji visai ignoruojama. Taigi judėjimo 1935–1937 m. peripetijos lieka „baltoji istorijos dėmė“. Detalesnių studijų stygius ir lėmė šio straipsnio tikslą, uždavinius bei objektą. Autorius siekė užpildyti Klaipėdos krašto nacionalsocialistinio judėjimo tyrimų spragas – atskleisti nacių veiklos 1935–1937 m. metodus, nustatyti kokybinius judėjimo pokyčius ir įvardyti nacionalsocializmo sklaidos priedangai naudotas organizacijas.

Klaipėdos krašto nacionalsocialistinio judėjimo 1935–1939 m. tyrimus pradėjo istorikė
A. Gaigalaitė. Pirmasis ganėtinai išsamus šios istorikės straipsnis „Klaipėdos krašto užgrobimas 1939 m.“ pasirodė 1957-aisiais¹. Kiek vėliau, 1967 m. buvo išspausdintas dar vienas minėtos istorikės darbas „Hitlerininkų pastangos 1933–1935 m. atplėšti nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą“². Tačiau tarp šių dviejų darbų jaučiamas nuoseklaus ryšio trūkumas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad autorės darbai paženklinti sovietinės ideologijos antspaudu, iškraipančiu ir tendencingai interpretuojančiu faktinę medžiagą, tikslingiau yra naudotis pirmine dokumentacija.

___

¹ Gaigalaitė A. Klaipėdos krašto užgrobimas 1939 m. // Lietuvos TSR MA darbai. A ser. 1957, t. 2.

² Gaigalaitė A. Hitlerininkų pastangos 1933–1935 m. atplėšti nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą // Ten pat, 1962, t. 2.