Tau­tos at­min­ties vaiz­dai: vi­zu­a­li­nis XX amžiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos ste­re­o­ti­pi­za­vi­mas Lie­tu­vos do­ku­men­ti­ko­je

Kaltinant mokslininkus pernelyg menka reakcija į masinės komunikacijos priemonėse pateikiamas istorijos interpretacijas, reikia pasidžiaugti tais negausiais Lietuvos akademinės bendruomenės atstovų atsiliepimais apie istorinį filmą ar televizijos laidą, pasirodančiais spaudoje. Tačiau skaitant šiuos komentarus pastebima tendencija, kad istorijos ar kitų sričių specialistai, reaguodami į audiovizualines Lietuvos istorijos reprezentacijas, dažniausiai dėmesį atkreipia tik į žodžiais išreikštą turinį – juos piktina nepaminėtas vienas ar kitas faktas, neteisingai apibūdintas tam tikros asmenybės vaidmuo ir pan. Viena vertus, dėl tokių vertinimo prioritetų gali susidaryti įspūdis, kad svarstomos ne audiovizualinės istorijos formos, kurios priskiriamos „vaizdo kultūros“ sričiai, bet „žodžio kultūros“ pavidalai. Antra vertus, ignoruodami vizualinį kinematografinių istorijos reprezentacijų „audinį“, istorijos specialistai nepastebi, kad judančių vaizdų seka taip pat pasakoja istoriją¹.

Šio straipsnio tema – tai vaizdai  Lietuvos istorijos tematika nūdienos dokumentiniuose filmuose. Imtis šios problematikos paskatino dokumentikoje pastebima tendencija vizualiai stereotipizuoti istoriją (vizualiniu istorijos stereotipizavimu laikome tų pačių istorinių kadrų cirkuliaciją dokumentiniuose filmuose ir laidose). Aptarus stereotipinių vaizdų veikimo ypatybes, straipsnyje bus siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokios esti vizualinio Lietuvos istorijos streotipizavimo prielaidos? kokie vaizdai yra tapę konvencionaliomis tam tikrų Lietuvos istorijos įvykių, reiškinių, procesų vizualinėmis reprezentacijomis? Tyrimo objektu pasirinkome gausiausią tematikos požiūriu filmų grupę – dokumentinius filmus XX a. Lietuvos istorine tematika, sukurtus Lietuvoje 1990–2004 metais.

 ___

 1 Dėl kinematografinio vaizdo sugestyvumo Vakarų Vokietijoje šeštajame dešimtmetyje vyko diskusijos, ar mokykloje analizuojant nacionalsocializmo tematiką galima mokiniams demonstruoti tų laikų filmuotą medžiagą. Baimintasi, kad Goebbelso priežiūroje atsiradę filmai, net jei būtų rodomi tik dalimis ir su kritišku komentaru, nesužavėtų mokinių ir netransportuotų kino ženklais užkoduotų nederamų pranešimų. Paschen J. Film und Geschichte // Geschichte lernen. 1994, Heft 42, S. 19.