Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai7 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (7 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 7

NAUGARDO POLITINĖ RAIDA 1456 - 1470 M.

Manusadžianas Tomas

Šis straipsnis – tai magistro darbo „Naugardo politinė kryžkelė prieš prijungiant prie Maskvos“ (1456–1478) pirmoji dalis. Įvadiniai skyriai („Pratarmė“, „Darbo objektas ir tikslai“) bei skyrius „Naugardas 1456–1478 m.: politinės raidos koncepcija“ skirti visam 1456–1478 m. laikotarpiui, o ne tik šiame straipsnyje nagrinėjamam 1456–1470 m. periodui.

Nuoširdžiai dėkoju visokeriopai padėjusiam darbo vadovui prof. E. Gudavičiui.

 

Pratarmė

Dabartinis Naugardas – eilinis Rusijos srities centras, Sankt Peterburgo – „Naujosios Maskvos“ – šešėlyje. Toks šio miesto likimas – miesto, buvusio tų laikų didmiesčiu jau tada, kai Maskva buvo tik kaimyninės kunigaikštystės pasienio pilaitė. Aišku, suvokiama didelė istorinė, kultūrinė, architektūrinė Naugardo reikšmė.

Ir vis dėlto iš didelės laiko perspektyvos sunkiai pastebimas, kadaise buvo atotrūkis tarp Naugardo ir Maskvos. Jį rodo Naugardo ir Maskvos politinių santvarkų nesuderinamumas, atkaklus Naugardo priešinimasis Maskvos vykdomai vienijimo politikai, daugybė Maskvos ir Naugardo karų XIV–XV amžiais. Jie nebuvo netikėti, turint omenyje seną Naugardo ir Šiaurės Rytų Rusios antagonizmą, prasidėjusį dar priešmongoliniais laikais. Tačiau ne vien tai. Dar būdingesnis Maskvos elgesys prijungtame Naugarde: per trumpą laiką Ivanas III sunaikino aukštuosius Naugardo visuomenės sluoksnius – faktiškai visi bajorai, „žytijai“ ir pirkliai buvo ištremti į Šiaurės Rytų Rusią, o jų nuosavybė buvo eksproprijuota1. Į jų vietą atkelti Šiaurės Rytų Rusios gyventojai. Taigi buvo sugriauta ne tik politinė, bet ir visuomeninė Naugardo santvarka. Kokia neparanki Maskvai buvo Naugardo tradicija, rodo Naugardo metraščių žalojimas ir „taisymas“2, Naugardo valstybinio archyvo dingimas (kuris, matyt, buvo sunaikintas Maskvos iniciatyva)3. Caras Ivanas IV Rūstusis tęsė senelio pradėtą darbą, nusiaubdamas Naugardo dvasininkiją, kuri išliko mažiau paveikta iki tol buvusių represijų. Pavyzdžiui, buvo pagrobti Korsūnės vartai – viena žymiausių Sofijos soboro relikvijų, kuria buvo remiamos Naugardo arkivyskupijos pretenzijos į išskirtinę padėtį4.

57

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus