organizacija35. Latvijos nacistai prisipažino, jog 1934 m. visose Baltijos šalyse vokiečiai buvo rengiami Vokietijos numatytam sukilimui36. 1934 m. vasario 23 d. Estijoje buvo suimti nacistai, šalyje rengę ginkluotą perversmą37. Taline buvo suimti 25 fašistų vadai38. Klaipėdoje 1934 m. vasarį nacistai taip pat rengėsi ginkluotam sukilimui, kurio metu Vokietija iš Rytprūsių būtų atsiuntusi smogikų dalinius ir užėmusi Klaipėdos kraštą. Pažymėtina, jog Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnai laiku atskleidė šį nacistų planą, suėmė Klaipėdos krašto nacistinių partijų vadus E. Noimaną,
T. Zasą, taip pat narius ir pradėjo procesą Kariuomenės teisme Kaune.
Galima teigti, kad visose Baltijos šalyse Vokietijos NSDAP vadovaujamos nacistinės organizacijos veikė Reicho naudai, čia susiformavo gana stipri penktoji kolona, kurios kėslus Baltijos šalių vyriausybės išaiškino ir tam tikra dalimi sumažino, tačiau visiškai neutralizuoti nesugebėjo. Iki 1939 m. visose Baltijos šalyse nacistinės organizacijos tapo svarbiausiais ir bene vieninteliais bendruomenę konsoliduojančiais centrais, o jų vadai – formaliais lyderiais.
2. Tikrieji vokiečių iškeldinimo
iš Baltijos šalių vykdytojai
1933 m. Hitleriui atėjus į valdžią, visų po Europą išsibarsčiusių vokiečių suvienijimas „po vienu stogu“ tapo oficialia Reicho politika. 1938–1939 m. vykdant agresyvią Hitlerio politiką į Reichą buvo „sugrąžinta“ apie 10 milijonų vokiečių. Po slaptų Hitlerio ir Stalino susitarimų 1939 m. rugpjūtį–rugsėjį dalis Europos teritorijų pateko į Sovietų Sąjungos įtakos sferą, todėl tose teritorijose gyvenusius vokiečius Hitleris nutarė iškeldinti ir apgyvendinti Vokietijos užimtose Lenkijos žemėse.
Vokietijos istorikai neslepia sentimentų Baltijos vokiečių bendruomenei, idealizuoja buvusį tautinės mažumos susitelkimą ir nuolankumą vykdant Hitlerio įsakymą, tačiau nesigilina į tokio elgesio priežastis. V. Lencas stebisi, kad „per porą dienų vokiečių bendruomenėje tuoj pat (paryškinta autorės) atsirado savanorių, akimirksniu susikūrė persikėlėlių organizacija“39. Ši V. Lenco pavadinta „persikėlėlių organizacija“ buvo ne kas kita, kaip Vokietijos SS misiją vykdęs Latvijos nacionalsocialistinis „Judėjimas“, vadovaujamas E. Kriogerio. Kai kurie Vokietijos istorikai (J. Henas, G. Pistolkohrsas) svarbiais vokiečių iškeldinimo iniciatoriais ir vykdytojais įvardijo ne tik vietinių nacistinių organizacijų vadus, bet ir vokiškų laikraščių redaktorius, kultūrinių sąjungų pirmininkus bei evangelikų dvasininkus, kurie įtikinėjo išvykti: nacistai skelbė – fiureris įsako, bendruomenės lyderiai sakė – tauta liepia, o vyskupas – Dievas to nori.
Istoriografijoje daugiausia tyrinėtos „Judėjimo“ sąsajos su Hitlerio sprendimu vokiečių iškeldinimą iš Baltijos šalių pradėti nuo Latvijos. 1939 m. rugsėjo 16 d. Latvijos vokiečiai (inspiruoti E. Kriogerio) padavė Vokietijos ambasadoriui skundą, kad Latvijos visuomenė yra priešiška jų atžvilgiu ir jiems reikalinga Vokietijos globa. K. Kangeris teigia, kad „dirbtinai sukelta panika (sic! kam galėjo būti naudinga ši panika?), neva „latvių ir žydų šovinistai“ ketina keršyti vokiečiams, truko iki spalio 7 dienos, t. y. iki pat vokiečių iškeldinimo pradžios40.
---
35 Nacių šnipų kelionė per Lietuvą // Lietuvos žinios. 1934, sausio 9, Nr. 6.
36 Hitlerininkų machinacijos Pabaltijy // Lietuvos žinios. 1934, vasario 1, Nr. 26.
37 Nepaprasti įvykiai visoj Estijoj // Lietuvos žinios. 1934, kovo 13, Nr. 59, p. 1.
38 Estijos fašistai ruošė perversmą // Lietuvos žinios. 1934, kovo 15, Nr. 61, p. 1.
39 Lenz W. Min. veik., p. 84.
40 Kangeris K. Min. veik., p. 104. |
dizainas ir programavimas giriaus