Čekoslovakijos konsulatas Kaune darbą pradėjo nuo 1922 m. gegužės 1 d.³⁸ Dėl diplomatinio statuso pakeitimo J. Galia prašė Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija būtų atitinkamai informuota ir šis konsulatas galėtų vykdyti oficialią diplomatinę veiklą – tvarkyti ne tik ūkinius, bet ir politinius reikalus³⁹. J. Galia, siekdamas aukštesnio diplomatinio rango, 1922 m. spalį vėl kreipėsi į savo šalies Užsienio reikalų ministeriją, kad jam būtų suteiktas reikalų patikėtinio titulas. Savo pageidavimą motyvavo tuo, kad toks titulas buvo suteiktas Lietuvos atstovui Prahoje Donatui Malinauskui. Prašymas buvo svarstytas Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos sudarytoje komisijoje 1922 m. lapkričio 4 d. Ji nusprendė nieko nekeisti⁴⁰.

Atidarius konsulatą galų gale buvo išspręstas ir atstovybės patalpų klausimas, nes ji buvo įsikūrusi „Metropolio“ viešbutyje. J. Galia skundėsi, kad pastaruoju metu Kaune yra sunku surasti tinkamas patalpas⁴¹. Jis kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją prašydamas suteikti 5–7 kambarių butą. Ministerijos atstovas B. Dailidė Kauno miesto komendantui rašė: „Kadangi užmezgimas artimesnių ryšių ir palaikymas gerų santykių su Čekija yra labai didelės svarbos Lietuvai, prašome padaryti žygių pavesti konsulatui prašomąjį butą“⁴². Čekoslovakijos konsulatui padėjo Lietuvos vyriausybė – įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją susitarti su Krašto apsaugos ministerija ir užleisti patalpas Laisvės alėjoje, namo Nr. 14 pirmajame aukšte. Konsulatui buvo suteikti šeši kambariai ir virtuvė, susitarta dėl palankių nuomos sąlygų⁴³.

J. Galia buvo labai gerai pažįstamas su daugeliu Lietuvos politikų – tokiu populiarumu negalėjo pasigirti nė vienas vėliau jį pakeitęs Čekoslovakijos diplomatas. Tai pastebėjo ir spauda: „Palaikė pažintis su įvairiausiais mūsų visuomenės veikėjais, visur rodydamas retą taikingumą ir retą sugebėjimą megzti ryšius net labai painiomis mūsų gyvenimo apystovomis“⁴⁴. Po Lietuvoje įvykusio perversmo naujasis Lietuvos prezidentas A. Smetona su žmona 1927 m. gegužės 16 d. aplankė Čekoslovakijos konsulą
J. Galią ir tai buvo antrasis prezidento vizitas pas užsienio šalies diplomatą (pirmasis įvyko 1927 m. balandžio 27 d. pas Vokietijos pasiuntinį J. Marathą). J. Galia priklausė A. Smetonos pažįstamų ratui, tačiau santykiai su A. Voldemaru buvo gana įtempti. J. Galia net savo politiniuose pranešimuose negailėdamas kritikavo A. Voldemarą: „Savo tikslus ir pozicijas A. Voldemaras slepia ne tik nuo užsienio valstybių atstovų, bet taip pat nuo artimiausių savo bendradarbių“⁴⁵, A. Voldemarą jis dažnai vadindavo „diktatoriumi“.

Čekoslovakija abiejų šalių ekonominius santykius laikė prioritetiniais. Konsulas J. Galia

___

38 1922 m., be Čekoslovakijos konsulato, Kaune oficialiai veikė dar Estijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos, Olandijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos konsulatai. Petraitytė A. Politika per kultūrą // Darbai ir dienos. Kaunas, 2001, t. 30, p. 26.

39 Čekoslovakijos konsulo J. Galios pranešimas ČR URM 1922 09 28 // AMZV ČR. II sekcia. K. 550, č. j. 2798/22.

40 Čekoslovakijos konsulo J. Galios pranešimas ČR URM 1922 10 31 // AMZV ČR. II sekcia. K. 550,
č. 147.165/22-II.

41 Istorikės A. Petraitytės teigimu, tuomet Kaune labai trūko reprezentacinių patalpų, tad pirmieji diplomatai neretai įsikurdavo butuose, viešbučiuose, kurie, deja, nebuvo aukščiausios klasės. Petraitytė A. Politika per kultūrą // Darbai ir dienos. Kaunas, 2001, t. 30, p. 26.

42 B. Dailidės pranešimas Kauno miesto komendantui 1921 m. // LCVA, ap. 7, b. 211, l. 44.

43 Čekoslovakijos konsulo J. Galios pranešimas ČR URM 1922 05 10 // AMZV ČR. II sekcia. K. 1, č. 1257/22.

44 Čekoslovakijos atstovą p. J. Galią palydint // Lietuvos žinios, 1928, rugpjūčio 30.

45 Čekoslovakijos konsulo J. Galios pranešimas ČR URM 1928 03 24 // AMZV ČR, Pz-Kaunas, č. 137/I/28.