sidžiaugė, kad jo kolegai pavyko pritaikyti istorijos didaktikos bei teorijos autoritetų J. Kockos ir J. Rüseno postuluojamus darbo principus, leidusius vienoje studijoje sujungti tyrimo, teorijos bei didaktikos dėmenis.

Lietuvos istorijos instituto direktorius habil. dr. A. Nikžentaitis konstatavo, kad jo kolegos parašytos sintezės novacijos verčia ją svarstyti vakarietiškos istoriografijos kontekstuose ir kartu – prognozuoti, jog ši knyga ištisiems dešimtmečiams taps riboženkliu, signalizuojančiu lietuviškosios istoriografijos avangardą. Beje, habil. dr. A. Nižentaitis savo pasisakyme įžiebė ir polemikos kibirkštėlę, paklausdamas kolegą, kodėl šis knygai parinko „Senosios Lietuvos istorijos“, o ne „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos“ pavadinimą. Reaguodamas į šią pastabą prof. A. Bumblauskas savo pasisakymą pradėjo apibrėždamas studijos adresatą – Lietuvos skaitytoją, ir pripažino, jog galimų vertimų į lenkų, rusų ar anglų kalbas atveju tektų iš naujo galvoti, ar praeities pasakojimą kuriantis tekstas ir jo pavadinimas bus „atpažįstamas“ ir aktualus potencialiam jo vartotojui istorinės sąmonės prasme.

Leidyklos direktorius R. Paknys pristatymo dalyviams leido pajusti knygos rengimo metu tvyrojusią atmosferą pasakodamas, kaip šis ambicingas projektas metai iš metų vis plėtėsi tiek siužetų ir, žinoma, – tekstų, tiek ikonografinės medžiagos prasme ir kartu pasidžiaugė, jog pavyko surasti modus vivendi tarp autoriaus kūrybinio polėkio, leidyklos interesų ir šios knygos rengimą finansavusių institucijų poreikių.

Istorijos fakultete vykęs prof. A. Bumblausko knygos pristatymas buvo surengtas čia besimokančių studentų iniciatyva. Į šį renginį pakviestas religijotyrininkas dr. G. Beresnevičius, konstruojantis alternatyvią mūsų istoriografijos kontekstuose susiklosčiusiam evoliuciniam pagonybės provaizdžiui koncepciją, su knygos autoriumi iš karto leidosi į konceptualią diskusiją. Dr. G. Beresnevičiaus idėja apie lietuvių pagonybę, pas mus funkcionavusią „grynuoju“ pavidalu (trijų dievų ir deivės vyravimas panteone ir kartu – nesuspėta degraduoti iki tobulos religinių institucijų sistemos), leido prof. A. Bumblauskui kalbėti apie dramatišką jos koliziją susidūrus su išganymo religija. Knygos autorius pripažino, jog dr. G. Beresnevičiaus tyrimai padėjo jam naujai įvertinti pagonybę ir koreguoti prof. E. Gudavičiaus siūlomą pagonybės, kaip „tuščio indo“, koncepciją, įžvelgiant tam tikras teorinio modeliavimo galimybes.

Diskusijos metu buvo svarstomi krikščioniškojo ir pagoniškojo pradų koegzistavimo lietuvių visuomenėje fenomenai, krikščioniškosios konversijos procesas ir jo vėlavimas, taip pat atsakoma į susirinkusiųjų klausimus.

Renginys Vilniaus universiteto Auloje tarsi pratęsė geranorišką intelektualinę diskusiją, vykusią Istorijos fakultete. Savo mintimis sklaidydami prof. A. Bumblausko knygą pasidalijo rektorius akad. B. Juodka, prof. E. Gudavičius, prof. Z. Norkus, „Kultūros barų“ redaktorius B. Savukynas, prof. A. Luchtanas, doc. R. Petrauskas, doc. S. Narbutas, prof.
P. Repšys ir leidėjas R. Paknys. Diskusiją moderavo prof. Z. Butkus.

Universiteto rektorius, pradėdamas renginį, pasidžiaugė, kad akademinė bendruomenė turi puikią progą susirinkti švęsti. Ir, prisiminęs savo pašaukimą, pajuokavo, jog šventės priežastimi tapo „genetiškai labai apdovanotas“ žmogus, kurio knyga išsiskiria iš universiteto bendrijos kasmet teikiamos kūrybinės produkcijos srauto savo originalumu.

Žaižaruojančių žaismingomis bei neįprastomis įžvalgomis pasisakymų būta ir daugiau. Prof. Z. Norkus pažymėjo, jog prof. A. Bumblausko knygos pasirodymas leidžia kalbėti apie naujos pas mus istorinės kultūros formos