| skaičių juose. Taip pat mechaninės atrankos būdu iš tų atrinktų dvarų buvo užregistruotas jau proporcingai kas 6-as valstiečio kiemas. Pirmuoju atveju atranka sudarė 12,67% visų dvarų, antruoju -14,35% (atitinkamai 27 ir 30), valstiečių kiemų - atitinkamai 658 ir 638. Tokia palyginti didelė apimtis21 yra dėl to, kad siekiama maksimalaus koreliacijos koeficientų patikimumo. Į antranką pateko tokie valstiečių ūkio parametrai: žmonių skaičius, darbingų ir produktyvių gyvulių kiekis (šiuo atveju jaučių traukiamoji jėga buvo pervesta sąlygiškai į arklių darbinę jėgą, o smulkūs gyvuliai perskaičiuoti sąlygiškai j stambiuosius pagal vietines tuometinės rinkos kainas22), dirbamos ir šienaujamos žemės kiekis, pasėliai bei derlius ir įvairios prievolės - atodirbinė, natūrinė ir piniginė, pervedant visas į piniginę išraišką.
Tolesnis etapas - tai pirminė valstiečių ūkių klasifikacija, kuri reikalauja specialaus tyrimo23, tačiau, atsižvelgiant į realias sąlygas ir į Vilniaus gubernatoriaus pradinį privalomųjų inventorių įvedimo projektą24, visi valstiečių ūkiai buvo suskirstyti į 3 grupes pagal darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičių ūkyje siekiant išryškinti ne tik turtinę priklausomos valstietijos nelygybę, bet ir, kas ypač svarbu, socialinę diferenciaciją, stengiantis pajusti bent pastarojo proceso tendencijas.
Atlikus pirminį statistinį atrankos duomenų apdorojimą (t. y. juos sustambinant (pvz., gyvulių traukiamoji galia ir vertė), suvienodinant pagal matavimo vienetus (pvz., šaltiniuose žemė nurodoma ir valakais, ir margais, ir dešimtinėm, ir sieksniais, ir kitais matais). Iš jų daugiausia pastangų ir laiko reikalauja visų rūšių prievolių išraiška pinigais, pagal atitinkamą programą visa informacija buvo įvesta į ESM. Gauti įvairūs rezultatai. Kaip svarbiausias rodiklis yra variacijos užmojis (skirtumas tarp maksimalių ir minimalių atrinktų parametrų), variacijos koeficientas (kiekvieno parametro reikšmių nukrypimas nuo jų vidurkinio dydžio procentinės išraiškos), vidurkiniai dydžiai ir pačios koreliacijos bei faktorinės analizės matricos.
Nusakyti darbo tomis matricomis metodiką netikslinga, neanalizuojant šių metodų turinio.
Turtinė nelygybė ir jos santykis su feodaline renta
XIX a. II trečdalis ypač svarbus baudžiavos oficialaus panaikinimo sampratai. Įtampa Rusijos imperijos baudžiaviniame kaime pasiekė tokią ribą, kuri NVS istoriografijoje įvardijama kaip revoliucinės situacijos susiklostymas (ypač pralaimėjus Rusijai Krymo kare) kaip tik to laikotarpio antroje pusėje. Revoliucinės situacijos sąvokos įtvirtinimas istoriografijoje kartu nekėlė abejonių dėl feodalinių-baudžiavinių santykių krizės valstybėje. Tuo tar- |