| tūrferbandas turėjo daryti tą patį, ką darė Vokietijos nacistinė partija75. Visoms vokiečių sporto draugijoms įstojus į Kultūrferbandą, E. Noimanas tapo ne tik Klaipėdos krašto fiureriu, bet ir sporto vadu. Jis nustatė naujas KKSS veiklos gaires: „Į lietuvių KKR ji neįeis, bet galės keistis tik nuomonėmis“76. Tai reiškė, kad KKSS pozicija KKR atžvilgiu lieka ta pati. E. Noimanas perėmė KKSS vado pareigas. Jo valdyboje buvo numatyta sutelkti visą vokiečių sporto jaunuomenę. Vadovaujant E. Noimanui, KKSS veikla įgavo aiškių nacistinių bruožų. 1939 m. sausio 30 d. įvykusi naujo KKSS pastato pašventinimo ceremonija virto uniformuotų nacistų demonstracija. VSD pranešė, kad „demonstracijoje dalyvavo apie 1350 uniformuotų asmenų, o iš viso ten dalyvavo apie 4000 organizuotų žmonių“77. Įtampa tarptautinėje arenoje ir didėjanti Vokietijos grėsmė koregavo Lietuvos institucijų sprendimus, susijusius su Klaipėdos kraštu. Ilgus metus trukusios vokiečių KKSS ir KKR varžybos dėl vadovavimo sportiniam gyvenimui Klaipėdos krašte baigėsi vokiečių naudai.
Išvados
1. Klaipėdos krašto vokiečių sporto organizacijos turėjo pakankamai stiprų potencialą, gerą materialinę bazę, daug aktyviai sportuojančių žmonių. Deja, sporto organizacijų politinis nusistatymas trukdė visas jėgas skirti geresniems rezultatams siekti ir aktyviai dalyvauti Lietuvos pirmenybėse bei tarptautinėse varžybose. Dalis sporto klubų narių laiko ir energijos buvo švaistoma visiškai su sportu nesusijusioms politinėms akcijoms ir susirinkimams, kuriuose buvo aiškinama nacionalsocialistinė ideologija, vyko karinės pratybos.
2. 1933 m. įvyko aiškus sporto draugijų veiklos ir visos Klaipėdos krašto vokiečių visuomenės posūkis nacionalsocializmo link. Sportuojantys jaunuoliai stojo į nacistines organizacijas, smogikų būrius, dalyvavo karinėse pratybose, vyko į Vokietiją mokytis nacistų vadų kursuose. Politinį sporto nusistatymą nulėmė įtakingiausių sporto klubų „Žaidimų klubo“ bei Klaipėdos krašto sporto sąjungos vadų politiniai įsitikinimai, jų parama nacistinėms organizacijoms. Nuo 1934 m., uždarius nacistines partijas, o jų narius nuteisus Kauno kariuomenės teisme (Noimano, Zaso ir kitų byloje), sporto organizacijos liko viena iš nedaugelio politinių veikėjų raiškos galimybių.
3. Vokiečių sporto draugijų vadai pirmenybę teikė Vokietijos politinių užsakymų vykdymui, o sportas tebuvo priedanga. Tai ypač išryškėjo KKSS diskvalifikacijos metais (1934–1938 m.). Vokiečių sporto vadams mažai rūpėjo, kad sportininkai negali dalyvauti tarptautinėse varžybose. Kur kas svarbiau jiems buvo „žaisti“ konfliktu su KKR ir teikti naujų „faktų“ Vokietijos spaudai apie Klaipėdos sportininkų „patiriamus suvaržymus“. Tai įrodė ir KKSS vadų grasinimai tiems vokiečių sportininkams, kurie dėl savo sportinės karjeros išdrįso pereiti į lietuvių klubus ir, įsteigę naują bokso klubą, savarankiškai įsiregistravo KKR.
4. Klaipėdos krašto autonominių įstaigų „karas“ su Lietuvos valdžios institucijomis persimetė ir į KKSS santykius su KKR. KKSS nenoras paklusti KKR rodo, kad Klaipėdos krašto vokiečiai stengėsi priešintis bet kokiems valdžios bandymams priversti juos laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų. KKR taikytos sankcijos vokiečių draugijoms (1931 m. futbolo „Žaidimų klubo“ diskvalifikacija vieneriems metams, 1934–1938 m. trukusi diskvalifikacija ir „namų areštas“ KKSS draugijoms) nedavė lauktų rezultatų.
___
75 Žostautaitė P. Min. veik., p. 284.
76 1938 m. lapkričio 15 d. „Preussische Zeitung“ pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 7, b. 1878, l. 221.
77 1939 m. vasario mėn. VSD biuletenis // LCVA,
f. 378, ap. 10, b. 186, l. 95. |
dizainas ir programavimas giriaus