Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19

teigti, kad buvo smulkiai sudaryti naujai įkurto instituto uždaviniai ir veiklos turinys, struktūra, teisės, pareigos ir valdybos organai27. Naujoje mokslo įstaigoje 1936–1940 m. buvo spėta įsikurti, pradėti plataus pobūdžio mokslinės medžiagos rinkimo ir įvairių istorijos problemų tyrinėjimo darbą, bet kartu su Latvijos okupacija šie darbai nutrūko28 . Lietuvoje 4-ame deš. taip pat buvo susirūpinta mokslinio tyrimų instituto įkūrimu. Po ilgų diskusijų tai buvo padaryta tik 1939 m., kai buvo organizuotas Antano Smetonos Lituanistikos institutas. (Latvijos istorijos instituto ir Lietuvoje veikusio Lituanistikos instituto lyginamoji analizė pateikta 2 lentelėje.)

Nors jaunos valstybės nebuvo iš tų, kurios galėtų savo mokslo institucijas aprūpinti visu inventoriumi, reikalingu pedagoginiam ir mokslo tiriamajam darbui (pirmiausia, čia turima galvoje naujausia mokslinė istorinė literatūra, istorinių šaltinių po Pirmojo pasaulinio karo sumaišties susigrąžinimo problemos ir pan.), vis dėlto tarpukaris dažnai laikomas laikotarpiu, kurio metu buvo padėti mokslinės istoriografijos pagrindai ne tik Lietuvoje29, bet ir, kaip matėme, anksčiau mokslo institucionalizacijos keliu pradėjusioje eiti Latvijoje30.

3. Latvijos ir Lietuvos istorikų bendradarbiavimas: bandymai ir problemos

Įkūrus istorijos mokslo centrus Latvijoje ir Lietuvoje susidarė palankios sąlygos moksliniams kontaktams užmegzti, dalykiniam bendradarbiavimui ir platesniam gretimos istoriografijos pažinimui. Tam tikrų mokslinio bendradarbiavimo ir tiesioginio įsigilinimo į gretimos šalies istoriografiją pavyzdžių tarp Latvijos ir Lietuvos tarpukario istorikų esama. Tiesioginiai kontaktai tarp Latvijos ir Lietuvos istorikų užsimezgė dar, kaip minėjome, XIX a. pab. – XX a. pr. paskirų kultūros veikėjų iniciatyva31. Susidurta studijuojant Rusijos mokslo centruose: Maskvoje, Peterburge ir pan. Vis dėlto šie kontaktai buvo skirti labiau politiškai modeliuojant Latvijos ir Lietuvos ateitį geopolitiniams Pabaltijo regiono plėtros planams, bet ne akademiniam bendradarbiavimui ar stengiantis užtikrinti labai gerą mokslo kokybę. Situacija gerokai pasikeitė po nepriklausomų Latvijos ir Lietuvos valstybių atsiradimo. Vis dėlto mokslinis bendradarbiavimas daugiau ar mažiau mezgėsi daugiausia atskirų istorikų iniciatyva32. Vienas ryškiausių lietuvių istorikų, tarpukariu palaikęs kontaktus su

---

27 Graudonis J. Latvijas vēstures institūts Latvijas Respublikas laikā 1936–1940 gads // LVIZ. Rīga, 1995. Nr. 4, p. 10.

28 Šiuo atveju taip pat susiklosto ir Lietuvos lituanistikos instituto likimas, kuriame veikė atskiras Lietuvos istorijos skyrius. Atkreipti dėmesį tenka į tai, kad Lietuvos Lituanistikos instituto įkūrimas vėlavo nuo Latvijos trejais metais ir buvo orientuotas ne tik į istoriją, bet ir tautosaką, lituanistiką. Graudonis J. Latvijas vēstures institūts Latvijas Respublikas laikā 1936–1940 gads // LVIZ. Rīga, 1995. Nr. 4, p. 10; Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1999, p. 15

 29 Nikžentaitis A. Įvadas // A. Kučinskas. Kęstutis. Vilnius, 1988, p. 3–19; Jurginis J. Augustino Janulaičio palikimas // A. Janulaitis. Praeitis ir jos tyrimo rūpesčiai. Vilnius, 1989, p. 5–22; Merkys V. Istorikas Ignas Jonynas //
I. Jonynas. Istorijos baruose. Vilnius, 1984, p. 5–32.

30 Butkus Z. Romantinė baltofilija Latvijos istoriografijoje // Lietuvos istorijos studijos. 1997, t. 4, p. 110–117.

31 Šliūpas J. Lietuvių–latvių respublika ir šiaurės tautų sąjunga. Rinkinys straipsnių ir paskaitų, parašytų d-ro Jono Šliūpo. Stockholm, 1918, p. 162.

32 Reikia pažymėti, kad universitetinis bendradarbiavimas tarp Rygos ir Kauno nebuvo labai aktyvus. Pabrėžti galima tai, kad Kauno universitete paskaitas, skirtas Latvijos istorijai, skaitė prof. dr. J. Yčas, o 1926 m. vieną semestrą Kauno universitete kursą „Europos likimas“ rusų kalba perskaitė iš Rygos universiteto atvykęs R. Viperis. V. Šilkarskio iniciatyva šis kursas buvo išspausdintas brošiūroje lietuvių kalba. Prof. dr. J. Yčo latvių istorija. Humanitarinių mokslų fakulteto studentų užrašai: paskaitos skaitytos pavasario semestre 1925–26 mokslo metais. Kaunas, 1926 // P. Lasinskas. Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922–1940 m. Vilnius, 2004, p. 44. Latvijos ir Lietuvos universitetai keisis profesoriais // Lietuvos aidas. 1930, kovo 14, Nr. 60, p. 6.

105

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus