| rins Lietuvos pozicijas ginče dėl Vilniaus. Lenkijos diplomatai net interviu atvirai aiškino: "Latvijos, Lietuvos ir Estijos sąjunga Lenkijai nenaudinga. Ši sajunga sustiprintų Lietuvą, kuri dabar visiškai izoliuota, ir ji dar mažiau darytų nuolaidų Vilniaus klausimu"39. Netrūksta dokumentų, rodančių, kad Lenkija kaip įmanydama stengėsi sukliudyti Latvijai, Estijai ir Suomijai suartėti su Lietuva. Dar 1921 m. gegužės 26 d. Lenkijos užsienio reikalų ministerija paruošė instrukciją, kurios tikslas buvo pagyvinti Lenkijos politiką Pabaltijyje ir "paralyžuoti Purickio ir Mejerovico akciją"40. Apie tai rašė pats J. Purickis. Netrukus po vizito į Rygą ir Taliną jis pranešė Lietuvos delegacijai Briuselyje: "Lenkai labai susirūpinę mano kelionės rezultatais ir pradėjo labai smarkia akciją, kad visą darbą panaikinus"41.
Trišalei Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjungai susidaryti stengėsi neleisti ir Prancūzija, nes ji siekė sukurti "didįjį" Baltijos bloką, vadovaujamą Lenkijos. 1921 m. vasario mėn. Prancūzija pasirašė su Lenkija politinę bei karinę sutartis ir norėjo, kad ji savo ruožtu sudarytų tokias sutartis su Rumunija bei Baltijos valstybėmis ir šitaip suformuotų stambų politinį ir karinį bloką Rytų Europoje. Kovo 3 d. Lenkija pasirašė karinę konvenciją su Rumunija ir stengėsi tą patį padaryti su Baltijos šalimis. Prancūzija taip pat mėgino suartinti jas su Lenkija. Labai aktyviai to ėmėsi gegužės pabaigoje į Rygą atvykęs naujas Prancūzijos pasiuntinys D. de Martelis. Jau pirmajame savo interviu jis pabrėžė, jog Prancūzija "ypač atidžiai seka derybas dėl Baltijos sajungos" ir mano, kad joje turi susijungti Baltijos valstybės kartu su Lenkija42.
Tiek Prancūzijos, tiek Lenkijos diplomatinė veikla Pabaltijyje 1921 m. buvo daugiausia nukreipta prieš Latvijos prolietuvišką politiką, kadangi ji ne tik pati stengėsi padėti Lietuvai atmesti Himanso projektą, bet ir organizavo kitų Baltijos valstybių solidarumą su Lietuva. Lenkija tuomet surengė tikrą antilatvišką kampaniją. Jos spauda rašė, kad Z.. Mejerovicas - jauniausias Europos užsienio reikalų ministras - yra "Lietuvos advokatas", su ja formuoja antilenkišką Baltijos bloką ir kad lenkų mažuma Latvijoje skriaudžiama labiau negu "Muravjovo laikais"43. Apskritai Lenkijos santykiai su Latvija 1921 m. vasarą ir rudenį smarkiai |
dizainas ir programavimas giriaus