| tuvos istorijos žinovas tiek mažai teparašė? Manytina, kad yra dvi priežastys. Viena, kad pokario laikas buvo labai nepalankus Jurgio Ordos kūrybiniam darbui. Visa to meto atmosfera ne tik neskatino, bet netgi sulaikė jį nuo rašymo. Kita vertus, po 1961 metų susidarė kiek palankesnės sąlygos kūrybai. Šiaip ar taip, bet sovietizacija sužlugdė Jurgio Ordos kūrybiškumą. Atrodo, kad kartais jis rašyti netgi nebematė prasmės. Antra, Jurgis Orda buvo nepaprastas empirikas. Didelis daugybės faktų bei reiškinių žinojimas tiesiog verste vertė jį sužinoti dar daugiau, pagaliau išanalizuoti visus faktus. Ir, ko gero, kol nepasiekdavo šito sunkiai pasiekiamo ar net iš viso nepasiekiamo tikslo, nedrįsdavo ką nors rašyti. Tokių paradoksų būna. Nedrįstame tvirtinti, kuri priežastis čia buvo svarbesnė. Ko gero, abi kartu jos lėmė.
Kokie tie trys Jurgio Ordos rašiniai mums žinomi ir koks jų įnašas į Lietuvos istorijos mokslą?
1960 metais buvo paskelbtas daugiau kaip dviejų autorinių lankų Jurgio Ordos straipsnis apie Trakų pusiasalio pilį6. Tai apskritai bene tik antras pokario laikotarpiu rimtas rašinys apie Trakų pilį7. Idėja parašyti tokį probleminį straipsnį apie Trakų pilį atsirado tuomet, kai Jurgis Orda 1952 m. buvo sudaręs darbo sutartį au Architektūros reikalų valdyba įvertinti inž. Borovskio pilies maketus bei projektus. Jurgis Orda visa galva buvo pasinėręs į Trakų pilių problemas. Jo požiūriu, trūko kai kurių duomenų ar tai buvo abejotini. Tad pats važinėjo į Trakus, apžiūrinėjo, matavo. Šio darbo metu sukaupė nemaža medžiagos, apmąstė ją ir kilusias idėjas išdėstė tame straipsnyje, kurį paskelbti ir pasišovė darbdavys.
Trakų pilių problema Lietuvos istorijos istoriografijoje tradiciškai labai svarbi. Jos sprendimas nėra kokios nors antraeilės ar visai nereikšmingos problemos sprendimas. Ji siejasi su Lietuvos valstybės raidos istorija. Pusiasalio bei salos pilies istoriografinės minties raida būtų tokia. Romantikai laikė, kad pusiasalio ir salos pilių statytojas buvęs Kęstutis. Pozityvistai, atmesdami (neretai nekritiškai) romantikų teiginius, Trakų pilių istorijoje sudėjo savo akcentus, - Kęstučiui tepaskyrė tik pusiasalio pilį, o Vytautui - salos pilį. Beje, Zenonas Ivinskis Kęstutį taip pat laikė tik pusiasalio pilies statytoju. Jurgis Orda atgaivino romantikų požiūrį į salos pilies statytoją ir sugrąžino į Lietuvos istorijos istoriografiją teiginį apie tai, kad Kęstutis yra salos pilies statytojas, pozityvistų išvadą laikydamas tik spėliojimais. Beje, Jurgis Orda ne šiaip jau sugrąžino romantikų požiūrį, bet savo išvadą pabandė pagrįsti vėlesnių laikų dokumentais (1702 ir 1704 m.) bei kitaip interpretuodamas amžininkų liudijimus, Motiejaus Srtijkovskio išvadas. Pagal Jurgį Ordą, abi Trakų pilys (pusiasalio ir salos) sudarė vieną gynybinį kompleksą ir statytos maždaug vienu me- |
dizainas ir programavimas giriaus