| ja. Socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai balsavo prieš, lenkai balsavime nedalyvavo46. Konstitucijoje buvo skyrius, suteikęs teisę tautinėms mažumoms apmokestinti savo žmones kultūros, švietimo ir kitokių problemų sprendimui, taip pat naudotis valstybės ir vietinių savivaldybių skiriamų lėšų tam tikra dalimi47. Vietinių nelietuvių kalbų vartojimą turėjo apibrėžti atskiras konstitucinis įstatymas48.
Tautinių mažumų Lietuvoje teises, jų garantijas užfiksavo ir 1922 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausybės atstovo pasirašyta Tautų Sąjungos sekretoriate Deklaracija. Ji atsirado kaip Lietuvos vyriausybės pasižadėjimo Tautų Sąjungai, duoto iki Lietuvos įstojimo į šią organizaciją 1921 m. rugsėjo 22 d. rezultatas. Tarptautinio pasižadėjimo pobūdį turinčioje Deklaracijoje rašoma, kad šio dokumento teiginiai Lietuvoje pripažįstami įstatymais. Žydų tautinei mažumai Deklaracijoje buvo skirti trys specialūs straipsniai, kuriuose garantuojamas gimtosios kalbos vartojimas mokykloje, proporcingas valstybės lėšų skyrimas švietimo, kultūros, religijos ir kitiems reikalams, taip pat žydų šabaso (šabado) - poilsio ir religinių apeigų dienos šeštadieniais -teisė49. Deklaracijoje buvo nurodoma ir tai, jog Lietuvos piliečiams dėl kalbos vartojimo privačiuose arba prekybiniuose santykiuose ir panašiai nebus daroma jokio apribojimo50.
Ši Deklaracija buvo itin svarbus dokumentas, tačiau jo ratifikavimas Steigiamajame seime buvo atidedamas. Tik 1923 m. lapkričio mėn. ji II seimo atstovų buvo priimta papunkčiui, tačiau krikdemų bloko reikalavimu jos ratifikavimo būtinumas buvo atmestas51.
Pasak žinomo Konstitucinės teisės specialisto prof. R. Romerio, skelbiant 1922 m. Konstituciją, iš žymesnių Lietuvos nacionalinių junginių veikė tik vienintelė žydų tautinės mažumos personalinė kultūrinė autonomija, „paviršutiniškai įteisinta 1920 ra sausio 10 d. įstatymu", „... pusiau teisės normų-žydų ministro aktų reglamentuotas, pusiau visuomeninės žydų ini-catyvos ir valstybinės tolerancijos padarinys"52. Tačiau, jo vertinimu, tautinių mažumų autonomijos mechanizmo principas Konstitucijoje buvo suformuluotas neaiškiai, nes sąvokos „tautinės mažumos" kriterijus - „žymumas" procentine ar skaitmenine išraiška nebuvo apibrėžtas53.
Vis dėlto 1922 m. buvo žydų autonomijos klausimo sprendimo lūžio metai. Tais metais buvo įgyvendinami pažadai. Aptardami tolesnę žydų tautinės kultūrinės autonomijos struktūrų Lietuvoje raidą ir likimą, turėtume atsižvelgti į tris, mūsų manymu, svarbias aplinkybes. Pirmoji (išorinė): iki 1922 ra pabaigos Lietuvos valstybę de jure jau buvo pripažinusios didžiosios valstybės -JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare. Todėl žydų klausimas, kuris buvo viena iš valdžios priemo- |
dizainas ir programavimas giriaus