Įvairiomis ūkinėmis prekėmis, kaip antai žemės ūkio ir namų ūkio remonto reikmenimis, vartotojai daugiausia buvo aprūpinami per „Lietūkį“, tiksliau – per jo Geležies ir statybinių medžiagų skyrių. Antai nuo 1941 m. birželio 26 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d. „Lietūkio“ skyriams ir rajoniniams kooperatyvams (didmeninėms įmonėms), taip pat vietiniams kooperatyvams (mažmeninėms įmonėms) buvo paskirstyta šių prekių: įvairios geležies – 184 t, cinkuotų kibirų – 39,9 tūkst. vnt., vinių ir vielos – 263 t, noragų ir verstuvių – 80 t, kastuvų ir kirvių – 9 t, pasagų, pasaginių vinių ir gripų – 176 t, ketaus gaminių – 29 t; taip pat buvo paskirstyta ir kitų panašaus pobūdžio smulkių prekių pardavimo kainomis už 84 tūkst. reichsmarkių. Iš viso per minėtą laikotarpį „Lietūkio“ skyriams ir rajoniniams kooperatyvams buvo paskirstyta prekių pardavimo kainomis tik už 350 tūkst. reichsmarkių. Beje, prekės 1941 m. buvo gautos beveik išimtinai iš vietinės pramonės įmonių, kadangi „Lietūkis“ nuo nacių ir sovietų karo pradžios neturėjo teisės tiesiogiai užsakyti ir įsivežti prekių iš Reicho bei vokiečių užimtų sričių. Šias funkcijas perėmė 1941 m. antroje pusėje įsisteigusi „Zentralhandelsgesellschaft Ost“ („Rytų centrinė prekybos bendrovė“). Tačiau šios bendrovės darbas iš pradžių buvo nesėkmingas, todėl 1941 m. „Lietūkis“ iš jos prekių negavo.

1942 m. „Lietūkis“, tarpininkaujant „Zentralhandelsgesellschaft Ost“ ir kitoms vokiečių firmoms, taip pat tiesiogiai pagal išduotus leidimus jau šiek tiek minėto pobūdžio prekių gavo ir iš Reicho bei kitų vokiečių užimtų sričių. Pasagų gauta 58,2 t (28,5 per „Zentralhandelsgesellschaft Ost“ ir 29,7 t per Tiekimo ir paskirstymo įstaigą), noragų ir verstuvių – 13 t (per Tiekimo ir paskirstymo įstaigą), stiklo langams – 16 tūkst. m2 (per „Zentralhandelsgesellschaft Ost“), skardos – 22 t (per „Ost Eienhandelsgesellschaft“ („Rytų geležies prekybos bendrovė“), grandinių – 29 t (per „Ost Eienhandelsgesellschaft“), dalgių – 60 tūkst. vnt. (per „Zentralhandelsgesellschaft Ost“). Iš viso iš Reicho ir vokiečių užimtų sričių pardavimo kainomis 1942 m. buvo gauta prekių, kurių vertė 496 tūkst. reichsmarkių. Tačiau ir 1942 m. „Lietūkis“ daugiau prekių gavo iš vietos fabrikų negu iš užsienio. Gauta šių svarbesnių vietos pramonės prekių: įvairios geležies – 123 t, stiklo langams – 33 tūkst. m2, pasagų – 85 t, noragų ir verstuvių – 103 t, kibirų – 41 tūkst. vnt. Iš viso iš vietos pramonės „Lietūkis“ tais metais pardavimo kainomis gavo prekių, kurių vertė 855 tūkst. reichsmarkių. Iš gautų gaminių, taip pat jų atsargų „Lietūkis“ per 1942 m. savo skyriams ir rajoniniams kooperatyvams buvo paskyręs šių svarbesnių prekių: įvairios geležies – 170 t, kibirų – 37,9 tūkst. vnt., vinių ir vielos – 114 t, noragų ir verstuvių – 153 t, kastuvų ir kirvių – 5 t, pasagų, pasaginių vinių ir gripų – 115 t, ketaus gaminių – 67 t. Įvairių kitų smulkių šio pobūdžio prekių pardavimo kainomis buvo paskirstyta už 440 tūkst. reichsmarkių. Iš viso per 1942 m. „Lietūkio“ skyriams ir rajoniniams kooperatyvams paskirstytos prekės pardavimo kainomis sudarė 808 tūkst. reichsmarkių. Įskaitant ir gaminius vokiečių kariuomenei,

22 Krienas A. Vilniaus „Rūtos“ epopėja // Į Laisvę. 1942, gruod. 24, Nr. 301 (462).

23 Ten pat.