Nuo 1933 m. sustiprėjusi nacistinės Vokietijos propaganda prieš lietuvius ir Lietuvą paveikė visus Klaipėdos krašto vokiečius. „Žaidimų klubo“ vadai nurodinėjo didžiausiai Klaipėdos krašto sporto organizacijai KKSS nepaklusti LSL nurodymams. Šį faktą patvirtina ir P. Žostautaitė: „‘Žaidimų klubas’ ir kitos stambios vokiečių sporto draugijos ėmė priešintis bendrai lietuvių ir vokiečių draugijų sportinei veiklai, ragino KKSS išstoti iš LSL.“²⁹  Vokiečių sporto komandos siekė atsiriboti nuo Lietuvos sporto ir dažniau dalyvaudavo varžybose su Rytprūsių komandomis. 1931–1932 m. KKSS organizavo rungtynes su Karaliaučiaus, Gdansko, Liepojos, Rygos sporto klubais. Į sporto varžybas susirinkdavo visas krašto vokiečių politinis elitas: „publikoje matėsi direktorijos pirmininkas O. Betcheris, dr. V. Brindlingeris (Klaipėdos miesto vyriausiasis burmistras), H. Konradas (Kultūrbundo pirmininkas) ir šiaip žymesni Klaipėdos vokiečiai bei autonominių įstaigų valdininkai.“³⁰ 

„Žaidimų klubas“ nuolat rodė savo nepaklusnumą LSL, prieštaravo jos teisėtiems reikalavimams. Iki 1931 m. LSL taikstėsi su Klaipėdos vokiečių dalyvavimu Rytprūsių pirmenybėse be jos žinios, tačiau kai 1931 m. „Žaidimų klubas“ atsisakė siųsti savo komandą į Pabaltijo futbolo turnyrą, LSL kantrybė baigėsi. Nepakęsdama tokio akibrokšto, LSL ėmė spausti vokiečių sporto draugijas nutraukti tiesioginius kontaktus su Vokietijos sporto klubais ir pareikalavo išstoti iš Vokietijoje veikusios Baltijos kamuolinio ir žiemos sporto sąjungos (Baltische Rasen- und Wintersportverband). Kadangi „Žaidimų klubas“ nepakluso šiam reikalavimui, 1931 m. vieneriems metams buvo diskvalifikuotas. Tačiau ir po šio smūgio „Žaidimų klubas“ nė nemanė sudėti rankas, bet ėmė organizuoti naują, savarankišką Klaipėdos krašto sporto centrą, kuris, „kaip egzistuojantis autonominiame Klaipėdos krašte, naudotųsi ta autonomija ir būtų nuo nieko nepriklausomas“³¹. Šios idėjos autorius „Žaidimų klubo“ pirmininkas dr. Hėvertas siekė, kad naujasis Klaipėdos krašto sporto centras būtų nepriklausomas nuo LSL ir veiktų naudodamasis autonomijos teisėmis. „Žaidimų klubo“ vadai, smarkūs Klaipėdos autonomijos gynėjai, rado naują sritį, kuriai buvo „būtinos“ autonominės teisės.

Vokietija taip pat skatino sporto organizacijas priešintis „lietuvių diktatui“ ir sveikino kiekvieną klaipėdiškių iniciatyvą palaikyti tiesioginius kontaktus su Rytprūsių komandomis be Lietuvos institucijų žinios. Vokiečių sporto organizacijų išsišokimus ir nenorą paklusti Lietuvos KKR nurodymams kurstė Rytprūsių nacistinės organizacijos.

Propaguodami varžybas tik su tautiečiais, gyvenančiais Rytprūsiuose, Klaipėdos vokiečiai mažai bendravo su Lietuvos vokiečių sporto klubais. A. Fugalevičius teigia, kad buvo tik trys tokie susitikimai: 1925 m. Kauno „KSK“ dalyvavo Klaipėdos sporto savaitėje, 1929 m. gegužės 25 d. susitikimas paminėtas „Memeler Dampfboot“ ir 1932 m. gegužės 21 d. rungtynės

___

²⁸ VRM ataskaita apie Klaipėdos krašto vokiečių fašistinių organizacijų veiklą 1934 m. // LCVA, f. 377,
ap. 9, b. 112, l. 11.

²⁹ Žostautaitė P. Min. veik., p. 232.

³⁰ 1932 m. sausio 19 d. Valstybės saugumo policijos Klaipėdos apygardos biuletenis Nr. 6 // LCVA, f. 378, ap. 3, b. 795, l. 172.

³¹ Žostautaitė P. Min. veik., p. 233.