metu buvo nurodytas ir apdovanojamųjų naujuoju medaliu skaičius – ne daugiau kaip 500 asmenų.

Pristačius projektą prasidėjo diskusija. Pirmasis kalbėjo Seimo narys savanoris kūrėjas Jonas Viliušis. Jis turėjo nemažai priekaištų: pirma dėl to, kad įvedamas naujas pasižymėjimo ženklas pažymėti tam tikrą įdėją, antra – iki pirmūnų buvo ir 1863 m. sukilėlių, aušrininkų ir kt., kurių darbai nėra pažymėti, trečia – abejonės dėl paties pavadinimo „pirmūnas“, nes,
J. Viliušio supratimu, pirmieji buvo savanoriai kūrėjai, o remiantis medalių vyresniškumu, Pirmūnų medalis eitų po Savanorių kūrėjų, tad neaišku, kas pirmesnis, ketvirta – sunku bus išsiaiškinti, kas yra pirmūnas, ir kritikuotina nuostata, kad anketas tikrins Kariuomenės pirmūnų sąjungos renkamas organas, nes tai bus neobjektyvu, penkta – daugelis aktyviai dirbusių Rusijoje, grįžę į Lietuvą, nestojo į Lietuvos kariuomenę savanoriais, o liko sėdėti namuose ir kt. Išsakęs visas abejones dėl siūlomų pataisų J. Viliušis pasiūlė, kad, norint tokį įstatymą pripažinti svarstytinu, reikia jį perduoti komisijai, kad nuodugniai peržiūrėtų ir teisiškai sutvarkytų. Po J. Viliušio kalbos ginti įstatymo stojo Seimo narys ats. brg. gen. J. Čaplikas. Jis tvirtino, kad net pusė lietuvių, dalyvavusių sąjūdyje Rusijoje, stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę, kad dar daug jų tarnauja ir dabar užima atsakingus postus. Ats. brg. gen. J. Čaplikas pasiūlė projektą perduoti svarstyti ordinų ir medalių komisijai. Po trumpos pertraukos posėdis buvo tęsiamas ir į diskusiją įsitraukė ir Seimo vicepirmininkas Julius Indrišiūnas. Jis taip pat buvo nepatenkintas tuo įstatymo projektu, kuris siūlo apdovanoti asmenį tik už buvimą pirmūnu, o ne už nuopelnus, kaip savanorius kūrėjus. Įstatymo projekte niekur nėra pasakyta, ką yra nuveikę tie pirmūnai, kurie nėra tarnavę Lietuvos kariuomenėje. Todėl kyla klausimas, ar visi verti pirmūno vardo, ir pritaria J. Viliušio nuomonei, kad reikia praplėsti tą dalį, kurioje būtų pasakyta, už ką asmuo pripažintas pirmūnu. Vicepirmininkas J. Indrišiūnas piktinosi, kad Kariuomenės pirmūnų sąjunga daro spaudimą Seimui. Jis priminė, kad yra gautas memorandumas, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas dėl medalio eilės. Jame „Sakoma, kad pirmūnai tai yra pirmieji kariai, todėl ir jų ženklas turėtų būti aukščiau savanorių medalio pastatytas“65. Memorandume buvo reikalaujama daugiau lengvatų, nei numatyta Vyriausybės parengtame įstatymo projekte. Kariuomenės pirmūnų Seimui atsiųstame dokumente jau figūruoja 6 lengvatų punktai: reikalaujama ne tik 50 pensijų po 100 litų, bet ir 25 po 200 litų; tarnautojams kas dveji metai dviejų mėnesių atlyginamų atostogų; atleisti vaikus nuo mokesčio už mokslą; atleisti nuo pensijų fondo mokesčio už laiką iki
1926 m., pridedant vienerius metus prie pensijos ištarnauto laiko ir teisę važiuoti trečios klasė geležinkelio bilietu antra klase, o nuo III kl. bilieto duoti 50% nuolaidą. Visos šios lengvatos buvo tokios pat kaip teikiamos savanoriams kūrėjams. J. Indrišiūnas pasiūlė susilaikyti nuo tokių didelių lengvatų suteikimo ir perduoti įstatymo pakeitimo projektą Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijai, kurios pirmininkas Seimo narys J. Viliušis. Atsakydamas į kalbėjusių Seimo narių klausimus ir išdėstytas mintis, kalbėjo Vyriausybės atstovas brg. gen. K. Navakas. Padėkojęs kalbėtojams, jis pažymėjo, kad tautinio sąjūdžio Rusijoje dalyvius pirmūno vardu pavadino Prezidentas, kalbėdamas jų suvažiavime. Atsakydamas, kodėl ne visi stojo į Lietuvos kariuomenę, brigados generolas teigė, kad „[...] dalis stojo kariuomenėn, o

---

65 Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo projektas. Seimo 114/13-asis posėdis, 1939 m. sausio 26 d // Seimo stenogramos. IV nepaprastoji sesija. 1939-01-10–1939-02-15, p. 13.