Lietuvai daug nelaimių – dėl nacių bei vėlesnės sovietų okupacijos Lietuva neteko trečdalio savo gyventojų“, dengiami tikrai ne Lietuvos istoriją reprezentuojančiais vaizdais.

Esama ir lietuviškosios kino medžiagos abejotino panaudojimo atvejų. Vieną jų galima aptikti filme „Dvi okupacijos“²⁶. Vizualiniu požiūriu šiai juostai lyg ir nieko prikišti negalima – vokiečių okupacija yra reprezentuojama vokietmetį Lietuvoje fiksavusios kino kronikos kadrais. Tačiau analizuojant šią juostą nustebina diktoriaus komentaras. Demonstruojant rikiuotėje stovinčius vyrus, laikančius kastuvus, ir puskarininkiui kažką kalbant (originalus garsas nėra pateikiamas), teigiama, jog vokiečiai lietuvius laikė bukagalviais ir neišmanėliais – esą tai liudija kino medžiagoje užfiksuotas kastuvo bei kitų įrankių konstrukcijos aiškinimas. Detali šios apie 1943–1944 metus sukurtos kino kronikos analizė rodo, kad jos kadrai tikrai nebuvo skirti lietuviams žeminti²⁷. Trečiojoje kino kronikos dalyje, kuri buvo panaudota filme „Dvi okupacijos“, matome Reicho darbo tarnybą atliekančius lietuvius, kurių pagrindiniai atributai buvo kariška vokiečių uniforma ir kastuvas²⁸. Kinematografinėje medžiagoje užfiksuota, kaip jie atlieka mankštą su kastuvais, klausosi puskarininkio, supažindinančio su darbo įrankiais, pamokymų. Kronikos fragmentas baigiamas kreipimusi į lietuvių tautos atstovus, kuriame vyrai, gimę 1926 metais, raginami  imti pavyzdį iš kronikoje užfiksuoto Lietuvos jaunimo ir stoti į Reicho darbo tarnybą. Taigi tai vienas iš daugelio šios tarnybos veiklą propaguojančių, bet ne lietuvius žeminančių siužetų, saugomų Vaizdo ir garso dokumentų skyriuje. Šis pavyzdys rodo, kaip pasirenkant tam tikrus šių dienų filmo konceptą atitinkančius kadrus ir juos uždengiant tų kadrų prasmę iškraipančiu komentaru, gaunama vizualinė istorijos falsifikacija (keista, kaip tokie kinematografininkų veiksmai prasprūdo pro gausų šį filmą konsultavusių specialistų būrį).

Šie bei kiti nepaminėti vaizdų „citavimo“ atvejai rodo, jog vaizdas dalies Lietuvos kinematografininkų vis dar yra suvokiamas kaip iliustracija, o ne kaip vizualus istorijos šaltinis, fiksuojantis konkretų faktą, jo unikalumą, ir kuriam, kaip ir rašytiniam, turi būti rodoma derama pagarba. Anot Arsenijaus Gulygos, kino medžiagą kaip vizualinį „apvalkalą“ naudojantys kūriniai yra artimi pseudoistorijoms, kuriose tik sudaroma praeities tyrimo iliuzija, o iš tiesų ji (praeitis) dar labiau paslepiama po tankia žodžių ar vaizdu užuolaida²⁹.

Konvencionalios XX a. Lietuvos istorijos vizualinės reprezentacijos

Aptarę stereotipinių vaizdų funkcionavimo bei atsiradimo mechanizmą, pereikime prie konkrečių vaizdų, tapusių konvencionaliomis tam tikrų Lietuvos XX a. įvykių, reiškinių, procesų vizualinėmis reprezentacijomis. Pateiksime dažniausiai naudojamų kadrų pavyzdžius.

Lenkiškąjį prieškario Vilnių dažniausiai reprezentuoja iš Varšuvos dokumentinių filmų

 ___

 26 Dok. filmas „Dvi okupacijos“, rež. A. Digimas, op. V. Digimas, A. Triškus, LKS, 1995 m.

 27 Kino kronika „Hitlerinė okupacija Lietuvoje“,
3 dalis – „Lietuvių jaunimo darbo tarnybos diena“ // Lietuvos centrinio valstybės archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyrius, S. v. nr. 991.

 28 Tiesa, nesant šaltinotyrinės šios istorinės kino medžiagos analizės, šimtu procentu tvirtinti, kad ji užfiksavo lietuvius, negalima; be to, nėra aiški ir šios mankštos lokalizacija. Istorikas doc. dr. Sigitas Jegelevičius, kuriam esame dėkingi už vertingas konsultacijas šiuo klausimu, abejoja, ar iš tiesų Lietuvoje galėjo būti nufilmuoti Reicho darbo tarnybą atliekantys vyrai – juk pats tarnybos pavadinimas nurodo teritoriją, kurioje ji buvo atliekama, t. y. buvusį Reichą, o ne Ostlandą, į kurį, be kitų kraštų, įėjo ir Lietuva.

29 Гулыга А. В. Эстетика истории, c. 123.