| iškraipyti buvusią tikrovę. Net preciziški fizikiniai tyrimai iškraipo tiriamą objektą (N. Boras tai pavadino papildomumo principu). Psichologai šį reiškinį vadina "eksperimentuotojo efektu". IP jį galima pavadinti interpretuotojo efektu. Rekonstruodami neandartaliečio, pirmykščio kromanjoniečio, babiloniečio ar Vytauto laikų bajoro mąstymą, suvokimą, atmintį ar valią, trūkstamas grandis užpildome savo atitinkamomis savybėmis. Tokį praeities žmogaus įvilkimą į šiuolaikinio žmogaus psichologinį rūbą galima pavadinti "redukcionizmu iš dabarties".
Taigi IP misija - rekonstruoti mūsų pirmtakų dvasinį pasaulį - yra labai sudėtinga ir sunki. Psichologiniu utopizmu galima pavadinti mąstymą, kad atrasti psichinio funkcionavimo dėsningumai yra imanentiški, fundamentalūs, tinkantys visoms epochoms, rasėms ir tautoms. Tokio utopizmo neišvengė nė viena psichologijos kryptis, bet ypač jis pavojingas IP. Žmogus yra daugingas ir įvairus /3/, ypač jei jį analizuosime dar ir istoriniame kontekste. Kita vertus, tai nereiškia, kad IP negalioja "mąstymo ekonomijos" principas, kuris teigia, jog nereikia ieškoti sudėtingų reiškinio aiškinimų, jeigu jį galima paaiškinti paprastai.
Apibendrinant norėtųsi atkreipti dėmesį į keturis istorijos ir psichologijos sąlyčio taškus. Pirmasis sąlyčio taškas liečia pačios psichologijos, kaip mokslo (ir galbūt kaip poveikio žmonėms meno), istoriją. Šia prasme psichologija remiasi istorijos metodais savo raidai aprašyti (istorinė psichologijos refleksija). Tai būtų psichikos supratimų ir aiškinimų istorija, kuri formaliai neilga, bet sudėtinga ir dramatiška.
Antrasis sąlyčio taškas - tai istorizmo principo taikymas psichologijos objektui suprasti (žr. 2 skirsnį). Trečias istorijos ir psichologijos sąlyčio taškas - tai psichikos, kaip istorijos (kultūros žmonijos raidos) veiksnio, atskleidimas. Psichologinis faktorius civilizacijos raidoje dažniausiai nutylimas ir dėmesys sutelkiamas į ekonominius, socialinius, geografinius ar politinius veiksnius ir sąlygas, kurie patys savaime yra psichinės veiklos išdava. Ypač norėtųsi atkreipti dėmesį į tokius reiškinius kaip mąstymo kūrybiškumas, smalsumas ir domėjimasis, agresyvumas, altruizmas ir gebėjimas nuslopinti arba sustiprinti vidines paskatas (valia). Psichika buvo ir liko svarbus biologinės, o vėliau ir kultūrinės evoliucijos veiksnys. Psichologiniai veiksniai nulėmė tai, kad toje pačioje geografinėje situacijoje gyvenančios vienos žmonių populiacijos įgijo pranašumų prieš kitas. Pravartu prisiminti ir Č. Darvino /36: p. 253/ žodžius: "Nors civilizacijos progreso klausimas ir neaiškus, tačiau nesunku įsitikinti, kad tauta, ilgą laiką produkavusi didesnį skaičių aukšto intelekto, energingų, drąsių, patriotiškų ir geranoriškų žmonių, aplenkia mažiau gabias tautas". Mums būtų įdomus toks klausimas: kokios psichologinės savybės |
dizainas ir programavimas giriaus