|
Narių |
Tautybė |
Lytis |
|
Draugija |
skaičius |
Rusų |
Lietuvių |
Kitų |
Vyrų |
Moterų |
|
Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija |
123 |
123 |
– |
– |
– |
123 |
|
Kauno Šv. Nikolajaus brolija |
118 |
118 |
– |
- |
53 |
65 |
|
Kauno Šv. Serafimo Sarovsko laidotuvių draugija |
22 |
22 |
– |
– |
20 |
2 |
|
Kaune |
263 |
263 |
– |
– |
73 |
190 |
|
Proc. |
100 |
100 |
– |
– |
27,8 |
72,2 |
|
Panevėžio stačiatikių labdaringoji draugija |
26 |
26 |
– |
– |
9 |
17 |
|
Ukmergės stačiatikių labdaringoji draugija |
35 |
21 |
14 |
– |
15 |
20 |
|
Zarasų stačiatikių labdaringoji draugija |
27 |
25 |
1 |
1 |
19 |
8 |
|
Provincijoje |
88 |
72 |
15 |
1 |
43 |
45 |
|
Proc. |
100 |
81,8 |
17,1 |
1,1 |
48,7 |
51,3 |
|
Iš viso |
351 |
335 |
15 |
1 |
116 |
235 |
|
Proc. |
100 |
95,4 |
4,3 |
0,3 |
32,1 |
67,9 |
Lentelė sudaryta remiantis: 1931 m. Lietuvos organizacijų surašymo duomenys // LCVA. F. 377, ap. 10, b. 5, l. 8; b. 7, l. 12; b. 12, l. 23; b. 17, l. 12; b. 22, l. 9, 10; b. 28, l. 17, 19–20; F. 1367, ap. 1, b. 22, l. 15.
Pastarosios draugijos dalyvių gretos vėlesniais metais gerokai pagausėjo, todėl neatmestina galimybė, kad ir lyčių santykis galėjo pasikeisti moterų naudai (žr. 2 lentelę).
Kitose Lietuvos stačiatikių draugijose buvo pastebėta kitokia tendencija negu Kaune. Moterų narių dauguma susidarė Panevėžio (65,4 proc.) ir Ukmergės (57,1 proc.) stačiatikių parapijų labdaringosiose draugijose, o vyrų – vienintelėje Zarasų stačiatikių parapijos labdaringojoje draugijoje (70,4 proc.). Taigi bendras vyrų ir moterų skaičiaus santykis Lietuvos provincijos stačiatikių draugijose buvo lygesnis negu Kaune, t. y. atitinkamai 48,7 proc. ir 51,3 proc. moterų naudai.
Tarpukario Kauno stačiatikių draugijų veikloje dalyvavo mažai jaunų žmonių. 1939 m. duomenimis, gausiausia buvo amžiaus grupė, kurios nariai sulaukė ne mažiau kaip 45 metų – 71,9 proc. Tuo tarpu 20–30 metų amžiaus grupei priklausė 9,0 proc., 31–45 metų šiek tiek daugiau – 19,1 proc. visų draugijų narių (žr. 3 lentelę). Ši tendencija liudija, kad Kauno stačiatikių draugijos pirmiausia laikėsi vyriausių bendruomenės narių iniciatyva ir entuziazmu.
Tarpukario Lietuvos stačiatikių draugijų finansinės veiklos požiūriu išsiskyrė Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija. Neišsamiais 1938 m. duomenimis, jos metinės pajamos sudarė 77,1 proc. visų Lietuvos stačiatikių draugijų ir net 82,3 proc. Kauno organizacijų pajamų. Turint galvoje šį faktą, likusių stačiatikių draugijų, ypač provincijos, finansinės veiklos apimtis atrodė labai kukliai.
Sąlyginai didžiausią dalį Lietuvos stačiatikių draugijų pajamų sudarė valstybės pašalpos – 47,1 proc. (Kaune – 50,1 proc.), tačiau jomis naudojosi vienintelė Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija. Likusią pajamų dalį sudarė: „kiti šaltiniai“ – 25,3 proc., aukos – 16,1 proc. ir nario mokesčiai – 11,5 proc. (žr. 4 lentelę). Taigi tarpukario stačiatikių draugijų veiklos sėkmė daugiausia priklausė nuo jų narių, o ypač – parapijiečių ir visuomenės geranoriškumo atsiliepiant į kvietimus aukoti lėšas labdaringiems tikslams. Vėliau paaiškės, kad nario |
dizainas ir programavimas giriaus