Straipsnio tikslas – remiantis išlikusiais Šiaulių ekonomijos archyvo dalies* surenkamaisiais kasmetiniais intentoriais ir iš jų atrinkta statistine informacija
1) išanalizuoti priklausomų valstiečių ūkių socialinės struktūros sudėtinių elementų tarpusavio priklausomybės laipsnį ir pobūdį,
2) ištirti pagrindinių socialinių ekonominių faktorių įtakos feodalinės rentos normai mastą minimu laikotarpiu1 pagal iš anksto išskirtas keturias fizinių objektų grupes istoriniu-empiriniu metodu.
Šiame straipsnyje naudojami kai kurie matematinės statistikos metodai. Vienas iš jų 2-jų kintamųjų tarpusavio ryšiams tirti yra koreliacinė analizė. Koreliacijos koeficientas leidžia apibūdinti tyrinėjamų pagrindinių ir papildomų objekto požymių arba rodiklių tarpusavio tiesinės priklausomybės laipsnį, įvertinti jos kryptį ir reikšmę. Porinėje koreliacijoje koeficientas nerodo, kuris iš koreliuojamųjų požymių yra priežastinis, kuris yra rezultatyvinis2.
Kai turime vieną priklausomą kintamąjį ir vieną ar daugiau nepriklausomų kintamųjų, galime naudoti regresinę analizę. Regresijos lygtis leidžia susieti priklausomojo kintamojo (y) vidurkinę reikšmę su nepriklausomojo kintamojo (x) reikšmėmis tiesiniu ryšiu – modeliu:
Y = a + b · x;
_________________________________________________
* Šiame straipsnyje panaudoti duomenys iš išlikusių šaltinių dviejų ekonomijos dalių – Žagarės ir Gruzdžių grafysčių. Kitų dviejų grafysčių – Šiaulių ir Joniškio – archyvinė medžiaga iki mūsų dienų neišliko. | 
dizainas ir programavimas giriaus