Dažno turtinio sandorio, paskolos (net jei tai ir keli grašiai), samdos ar nuomos atvejo – tokių įprastų mieste – garantija tapdavo trečiojo asmens laidavimas101 , o dėl to kildavę nesusipratimai dažnai drumstė teisinį gyvenimą. Konkrečių faktų gausoje nepavyko aptikti nė vieno, liudijančio, jog amžininkams būtų kilusi abejonė dėl laiduotojo lyties. Už savo sutuoktinį, suaugusį vaiką ar giminaitį galėjo laiduoti tiek miesto elito atstovė, tiek eilinė moteriškė. Kartais net būdavo detalizuojamas įsipareigojimo pobūdis: arba laiduotoja pažadėdavo reikiamą asmenį pristatyti į urėdą102 , arba sutikdavo pati įvykdyti šio prisiimtus turtinius įsipareigojimus. 1552 m. iš Vilniaus pilies kalėjimo paleidus burmistro skolininką miestietį Rymką Stružniką, buvo ne tik nurodyta išlaisvinimo sąlyga (už jį laidavo žmona Ona), bet čia pat užfiksuota ir sankcija: „o jeigu nustatytu terminu [jis skolos] neužmokės, tuomet ji, kaip laiduotojas (sic! – J.K.), turi pati tuos pinigus sumokėti“103 . Dažna vargingesnė moteris netgi patekdavo į kalėjimą, nes neturėdavo kuo padengti tikrojo kaltininko skolų104 , kartais iš anksto sutikdama su tokia kraštutine priemone105 .

Kiti šaltinių fragmentai taip pat sustiprina prielaidą, jog teisiniame gyvenime moterimi pasitikėta. Pavyzdžiui, jei nuo fizinio smurto nukentėjusiosios lytis keldavo keblumų urėdininkui atlikti savo pareigas – apžiūrėti sužeidimus ir nustatyti jų pobūdį, šias funkcijas atlikdavo pareigūno žmona. Jos parodymai būdavo fiksuojami urėdo knygose, o jais remiantis nukentėjusioji šalis ar jos giminaičiai galėdavo bylinėtis toliau106 . Yra užuominų, leidžiančių spręsti ir apie kitokias sutuoktinės „pareigas“, o tai tik papildo teiginį, jog lytis nevaržė galimybės moteriai būti visaverte teisinių santykių dalyve. Žmona privalėdavo informuoti savo vyrą apie šaukimą į teismą, jei sutuoktinio tuo metu nebūdavo mieste107 . Štai 1544 m. pirklys iš Karaliaučiaus kėlė ieškinį kauniečiui Mauricijui Heinui. Į pastarojo namus buvo pasiųsti lentvaičio (vaito pavaduotojo) tarnybininkai, kurie sugrįžę pareiškė, kad to Mauricijaus žmona „neleido krėsti ir ieškoti name, o pažadėjo vyrą pristatyti į teismą“ arba „pati prieš teismą stoti“108 .

Tikėtina, kad neatvykus sutuoktiniui ir pati moteris galėdavo bylinėtis vyro vardu. Taip manyti leidžia kauniečio Jurgio Jakelaičio žmonos Onos pavyzdys. Kai 1540 m. minėtasis Jurgis, nors ir buvo gavęs ieškovų šaukimą, antrąsyk nepasirodė rotušėje, tarėjai nurodė jį pakviesti dar ir trečią kartą, akcentuodami, kad šiam vėl nestojus prieš teismą, Ona privalės pati atsakyti ieškovams109 . Beveik analogiškas atvejis užfiksuotas ir kitame tų pačių metų įraše: stikliaus Jono žmonai pareiškus, jog vyro šiuo metu nėra mieste, moteriškei buvo nurodyta tą Joną, kaip jos globėją (sic!), per keturiolika dienų pristatyti į urėdą, o jam neatvykus,

101 Bardach J., Leśnodorski B., Pietrzak M. Historia ustroju…, s. 147–149, 261–262.

102 Kai 1541 m. atsinaujino turtinis ginčas tarp kauniečio A. Klepperio ir jo velionės sutuoktinės giminaičių, už vyriškį „laidavo jo [dabartinė] žmona, ponia Elena, kad pristatys jį į teismą, kai tik bus reikalas“ (uxor eius, domina Helena fideiussit eum ad statuendum juri cum opus fuerit) – KM, Nr. 361, l. 159. 1552 m. už vilnietį Grišką, „už jį patį, už [jo] pristatymą laidavo žmona Kulina“ (ино жона его Кулина по немъ самомъ ручыла на постановенье) – LM. Kn. 240, l. 312–312v.

103 А естъли бы на тотъ рокъ [он] не заплатилъ, тогды она, яко поручъникъ, маеть сама тые п(е)н(я)зи заплатити– Ten pat, l. 616v–617.

104 KV1545, Nr. 292, l. 46.

105 1564 m. vilnietė Kotryna Frockovienė pasižadėjo per penkias savaites sugrąžinti savo dukros Daratos kelių kapų grašių skolą, nurodydama, kad neįvykdžiusią duoto įsipareigojimo Kotryną kreditorė Raina Stanislovienė galės sulaikyti ir įkalinti pilies kalėjime – LM. Kn. 262, l. 140 v.

106 1544 m. suюeistш moterш юaizdas Kaune apюiыrлjo suolininkienл Sebastijonienл – KV1544, Nr. 462, l. 58; Nr. 559, l. 70; KV1545, Nr. 1102, l. 165v. Kitа kartа tas paиias funkcijas atliko kito suolininko юmona – Ten pat, Nr. 562, l. 87v.

107 KM, Nr. 408, l. 173v; Nr. 443, l. 185.

108 …не дала трести и искати по дому, а слюбила била мужа поставити перед правом;… мовила подвоиским, хотячи сама стати перед правом – KV1544, Nr. 511, l. 64.

109 KM, Nr. 252, l. 130v.