Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai16 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (16 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 16

SEN­KO­NIŲ PA­LI­VAR­KO IN­VEN­TO­RIUS

SA­KA­LAUS­KAI­TĖ R.,
PA­MER­NEC­KIS STA­SYS
Stasys Pamerneckis
Docentas, humanitarinių mokslų daktaras,
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
Tel. 268 72 97
El. paštas: stanislovas.pamerneckis@if.vu.lt

 


Roberta Sakalauskaitė

I kurso magistrantė
Vilniaus universiteto
Istorijos fakulteto
Senovės ir vidurinių amžių
istorijos katedra

 

 

Lietuvos bajorų Karpių giminės istorija nėra pakankamai žinoma istoriografijoje, išskyrus šiai giminei skirtą Aleksandro Meištovičiaus (Meisztowicz) studiją „Karpiowe herbu wlasnego“1 ir keletą pavienių straipsnių apie iškilesnius šios giminės atstovus enciklopedijose: Žemaičių atstovą ketverių metų respublikos seime Mauricijų Pranciškų (1749–1817), 1794 m. sukilimo dalyvį ir mecenatą Benediktą (1734–1805), daugiausia valstiečių XIX a. pradžioje paleidusį iš baudžiavinės priklausomybės Ignacą (1778–1809), Žemaičių vyskupą Juozapą Mykolą (1679–1739) bei jėzuitų kunigą Pranciškų (1693–1755)2. Daugiau komentarų yra sulaukęs Igno Karpio 1808 m. vasario 29 d. testamentas, kuriuo šis bajoras savo dvarų valstiečius, apie 7000, atleido iš baudžiavos, bet be žemės3 Aleksandro I 1803 m. vasario 20 d. įsakas „Dėl laisvųjų artojų“ buvo žinomas ir Lietuvoje, ir tik juo remdamiesi Lietuvos bajorai galėjo suteikti savo valstiečiams asmens laisvę, tačiau I. Karpio testamento teisiniams padariniams jis nebuvo pritaikytas, nes manyta, jog I. Karpis jo galėjęs ir nežinoti4. Konfliktą tarp testamento vykdytojo E. Karpio ir išlaisvintų valstiečių, laikiusių, kad jie atleisti su žeme, pažymėjo M. Jučas5 ir J. Jurginis6.

A. Meištovičius, tirdamas Karpių giminės kilmę, rėmėsi užsakovo Benedikto Karpio suteikta galimybe naudotis Karpių giminės archyvu Joniškėlyje, tačiau, laikydamas giminės pradininku Juozapą Karpį, esą iš Žygimanto Senojo gavusį privilegiją valdoms 1522 m.7, rėmėsi ne Joniškėlio archyvu, o Adomo Bonieckio tvirtinimu8. Šiuo metu Vilniaus universite-

___

1 Meisztowicz A. Karpiowe herbu wlasnego. Wilno, 1906.

2 LTE, t. 5, p. 340–341; LE, t. 11, p. 89.

3 Jučas M. Baudžiavos irimas Lietuvoje. Vilnius, 1972, p. 198 (knygoje kažkodėl nurodyta 1809 m. data – p. 203 ir p. 204).

 

4 Ten pat.

5 Ten pat, p. 205.

6 Jurginis J. Lietuvos valstiečių istorija. Vilnius, 1978,
p. 179–180.

7 Meisztowicz A. Op. cit., p. 6.

8 Boniecki A. Poczet rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku. Warszawa, 1887, s. 117, tačiau šiame A. Bonieckio darbe LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto esą suteikta, Aleksandro patvirtinta privielegija Karpovičių giminei. Juozapas Karpis įvardytas karaliaus dvariškiu 1522–1533 m., 1522 m. gavęs valdyti Zabielsko vaitystę, o 1540 m. įsigijo Alantą Trakų paviete (ten pat). Plg.: Boniecki A. Herbarz Polski. cz. I, t. 9. Warszawa, 1907, s. 279–282.

31

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus