Latvijos vyriausybė savo atstovams Estijoje J. Seskiui ir Suomijoje K. Zariniui buvo pavedusi rūpintis tas valstybes pritraukti prie sąjungos su Latvija ir Lietuva. Bet šioje veikloje jų neparemdavo V. Gylys. Liepos 21 d. pranešime K. Zarinis apgailestavo: "Daug lengviau galėtume dirbti Baltijos sąjungos labui, jei čia būtų Lietuvos pasiuntinys. Dabar, kai lenkai savo smailiausias strėles nukreipia prieš Lietuvą, nėra kam jų atremti ... Gylys retai teatvyksta į Helsinkį, bet ir tuomet neužeina pas mane pasitarti dėl bendros taktikos"⁵⁰. Panašių nusiskundimų galima rasti vos ne kiekviename 1921 m. K. Zarinio pranešime. "Jei čia dirbtų rimtas Lietuvos pasiuntinys, lenkų intrigų poveikis būtų 80% mažesnis", — padarė išvadą jis spalio 14 d. pranešime⁵¹. Šią išvadą patvirtina paties V. Gylio žodžiai. Rugpjūčio 20 d. jis rašė: "Ministras Holsti esąs keliskart telegrafavęs Talinan ir kvietęs mane atvažiuoti... pasikalbėti svarbiais reikalais ... aš į Elsinkius nevažiavau“ ⁵² Latvijos atstovas Kaune V. Bandrevičius kelissyk kreipėsi į Lietuvos vyriausybę, prezidentą, Steigiamojo seimo prezidiumą, ragindamas pasiųsti į Suomiją Lietuvos atstovą, bet vis gaudavo atsakymą - "nėra tinkamo žmogaus"⁵³. Pasinaudodamas tuo, kad Suomijoje nebuvo nuolatinio Lietuvos atstovo, Lenkija organizavo čia plačią antilietuvišką kampaniją) trukdė Suomijos vyriausybei pripažinti Lietuvą de jure ir paremti jos pastangas atsikratyti Himanso projekto.

Nepaisydama Lietuvos politikų apsileidimo, tiesiog abėjingumo santykių plėtojimui su Baltijos šalimis, Latvija nenustojo rūpintis Suomiją suartinti su Lietuva. Nuo pat 1921 m. pradžios ji ragino Suomiją pripažinti Lietuvą de jure. Spalio pradžioje K. Zarinis specialiai tuo reikalu tarėsi su R. Holsčiu. Šis pažadėjo K. Zariniui, jog Suomijos vyriausybė pripažins Lietuvą spalio 14 d.⁵⁴ Pažadas buvo ištesėtas.

Nuo spalio pabaigos K. Zarinis siekė gauti Suomijos pritarimą skubiai šaukti konferenciją Taline Lietuvai paremti.

Bet tam labai trukdė Lenkijos, Prancūzijos ir Rumunijos pasiuntinių Suomijoje antilietuviška propaganda, kuri, nesant čia Lietuvos atstovo, toliau plėtėsi. K. Zarinis nepajegė jos