Reikia pasakyti, kad apie Baltijos šalių perversmus nemažai rašyta, daug diskutuota, ypač gausu atsiminimų, neblogai išlikę kiti šaltiniai, plati ir istoriografija, bet ji dar menkai susintetinta. Šia tema nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje neišleista nė vieno dokumentų rinkinio, nė vienos monografijos. Dėl to yra viešai apgailestavę Latvijos istorikai4 , nors kaip tik jie su monografija arčiausiai priartėjo prie savojo perversmo – žymus jų profesorius Aivaras Stranga 1998 m. išleido knygą, skirtą Latvijos socialdemokratams ir 1934 m. perversmui5. Čia nepaprastai detaliai išanalizuotas vienos partijos vaidmuo ir jos požiūris į šį lemtingą įvykį, bet ne jis, o partija yra dėmesio centre. 1926 m. perversmas Lietuvoje kompaktiškai įvertintas visiems žinomame prof. Liudo Truskos veikale „Antanas Smetona ir jo laikai“ bei Gedimino Ilgūno, Alfonso Eidinto6  ir kitose bendresnėse studijose. Panaši, bet dar išsamesnė yra latvių išeivijos istoriko Edgaro Dunsdorfo monografija „Karlo Ulmanio gyvenimas“7. Taip pat detaliai tas gyvenimas išanalizuotas K. Ulmaniui skirtoje jau pačioje Latvijoje išleistoje istoriko Indulio Ronio studijoje ir jo parengtame dokumentų rinkinyje8. Perversmas Estijoje įvertintas irgi bendresnėse Andres’o Kasekampo, Reino Marandi ir Andrč Sahlströmo studijose9.

Specialių monografijų stygių gerokai kompensuoja ne tik bendresni darbai, bet ir gausūs straipsniai, skirti Baltijos šalių perversmams. Ir šiandien tebežavi nors ir trumpi, bet konceptualūs Zenono Ivinskio ir Algirdo Juliaus Greimo straipsniai10. Turbūt daugiausia ta tema rašęs Algimantas Kasparavičius yra stropiai analizavęs 1926 m. perversmo vidaus ir išorės aplinkybes, Algis Kasperavičius – to perversmo sovietinę istoriografiją, Raimundas Lopata – šio svarbaus įvykio kilmę, o Algirdas Jakubčionis, pateikęs neįvykusios istorijos konstravimo pavyzdį, įdomiai svarstė, kokia galėjo būti Lietuvos raida, išvengus perversmo11. Iš Latvijos ir Estijos istoriografijos minėtini Ago Pajuro, Inesio Feldmanio, Ingvaro Butulio, Martinšo Virsio straipsniai12. Ypač vertingas yra 2001 m. paskelbtas Antonijaus Zun-

---

 4 Žr. 20. Gadsimta Latvijas vēsture. Neatkarīgā valsts 1918–1940. Rīga, 2003, t. II, p. 583.

 5 Stranga A. LSDSP un 1934. Gada 15. maija valsts apvērsums. Demokrātijas likteņi Latvijā. Rīga, 1998.

 6 Ilgūnas G. Kazys Grinius. Vilnius, 2000; Eidintas A. Antanas Smetona. Vilnius, 1990 ir kt.

 7 Dunsdorfs E. Kārļa Ulmaņa dzīve. Rīga, 1992.

 8 Kārlis Ulmanis trimdā un cietumā: Dokumenti un materiāli. Rīga, 1994.

 9 Kasekamp A. The Radical Right in Interwar Estonia. London, 1999; to paties Das Päts-Regime in Estland 1934–1940 // Autoritäre Regime in Ostmitteleuropa 1919–1944. Mainz, 1995; Marandi R. Konstanti Päts ja Eesti Vabariigi lõpp 1940. aastal // Konstantin Pätsi tegevuset. Artiklite kogumik. Tallinn, 2002; Sahlström A. Unter blåsvarta fäger. Den estniska konstitutionella krisiens verkiningar i de finsk-estniska relationerna åren 1934–1938. Helsinki, 2000.

 10 Ivinskis Z. Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai // Į Laisvę. 41 (1967); to paties Politinis nepriklausomos Lietuvos gyvenimas. Jo raida ir lūžiai // Atspaudas iš Šaltinio žurnalo 1968 m. Nr. 5, 6 ir 1969 m. Nr. 1–2, 3; Greimas A. J. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas) // Darbas. 1957, Nr. 1.

 11 Kasparavičius A. SSRS ir 1926 metų perversmas Lietuvoje: diplomatija prieš demokratiją // Lietuvos istorijos metraštis. 1998 metai. Vilnius, 1999; to paties 1926-ųjų gruodžio 17-osios prielaidų eskizai // Naujasis židinys. 1994, Nr. 11; to paties Vakarų šalių požiūris į 1926 m. perversmą Lietuvoje // Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. 1997, t. XXXVI; to paties Ursachen und Voraussetzungen des autoritären Regimes in Litauen // Autoritäre Regime in Ostmitteleuropa 1919–1944. Mainz, 1995; Kasperavičius A. 1926 metų perversmas ir tautininkų valdžia sovietinėje istoriografijoje // Lietuvos sovietinė istoriografija. Vilnius, 1999; Lopata R. Die Entstehung des autoritären Regimes in Litauen 1926. Voraussetzungen, Legitimierung, Konzeption // Autoritäre Regime in Ostmittel – und Südosteuropa 1919–1944. Herausgegeben von Erwing Oberländer... . Paderborn–München–Wien–Zürich, 2001; Jakubčionis A. Alternatyvus žvilgsnis į 1926-uosius metus // Kultūros barai. 1997, Nr. 6 (390).

 12 Pajur A. Die „Legitimierung“ der Diktatur des Präsidenten Päts und die öffentliche Meinung in Estland // Autoritäre Regime in Ostmittel- und Südosteuropa 1919–1944. Paderborn–München–Wien–Zürich, 2001; Feldmanis I. Umgestaltungsprozesse im Rahmen des Ulmanis-Regimes in Lettland 1934–1940 // Autoritäre Regime in Ostmittel- und Südosteuropa 1919–