| kairiesiems, bet ir dešiniesiems", pasiuntinys Paryžiuje neslėpė savo asmeninės nuomonės dėl mirties nuosprendžių ir ypač jų motyvavimo formos. Jis rašė: „Komunikato forma, kurią padarė Kauno laikraščiams Karo komendantūra, taip pat tonas, kuriuo „Rytas" skelbė tuos nužudymus - nieku būdu nepakels mūsų opinijos apie mūsų teisės supratimą. Jeigu spauda randa reikalinga tokius dalykus skelbti, tai atsižvelgiant į užsienius negali būti kalbos apie smerkimą mirtimi tiktai už komunistines nuomones ir įsitikinimus"[i]. Nepritarimas 4 komunistų nubaudimui mirtimi pakankamai aiškus. Juk tai rašė diplomatas, o ne politinis emigrantas.
Tačiau 1927-ųjų metų pirmoje pusėje mirties nuosprendžių politinėse bylose nebuvo, naujoji valdžia sugebėjo įsigyti didelės lietuvių visuomenės dalies paramą ir efektyviai tvarkyti valstybės reikalus. P. Klimas stengėsi tarnauti Lietuvai, o ne kuriai nors politinei srovei. Alternatyvos tautininkų režimui jis tada nematė, kovą su juo laikė esant pavojingą tėvynės stabilumui ir gal net nepriklausomybei. Seimo paleidimas bei krikščionių demokratų ministrų pasitraukimas iš vyriausybės 1927 m. balandyje nesukėlė jo pasipiktinimo. Greičiau priešingai.
Asmeniškame laiške užsienio reikalų ministerijos generaliniam sekretoriui B. Balučiui (kreipiasi į jį žodžiais „Geru Prieteli") P. Klimas pataria per daug nesijaudinti dėl to, kad Lietuvoje likviduota parlamentinė demokratija. Remdamasis kai kurių prancūzų žurnalistų ir politikų nuomonėmis, laiško pabaigoje jis tikino B. Balutį: „Aš galiu jums garantuoti, kad Europa gerąja to žodžio prasme seniai nustojo klūpojusi prieš demokratizmą ir parlamentarizmą taip, kaip klūpo šiandien mūsų politiniai vaikėzai iš liaudininkų ir krikščionių. Ta stabmeldystė jau čia pasibaigė ir niekas tais negyvena, bet „apparence"* reikia išlaikyti padorus ir švelnus. Popierius išsibaigė. Sudieu. P. Klimas"[ii].
Laiško teiginiai atrodo gana vienareikšmiai, bet juos reikėtų laikyti ne tikėjimo į autoritarizmą išpažinimu, o atspindžiu nusivylimo 1920-1926 metais Seime ir visuomenėje vykusia įnirtinga partijų kova, kuri trukdė naujai atsikūrusios valstybės konsolidacijai. Tautinis valdymas tą kovą užgniaužė, tačiau kairiosios opozicijos dalis mėgino priešintis ginklu, kai kurie jos atstovai, vadinamieji plečkaitininkai, užmezgė ryšius su Lenkija, naudojosi jos parama. Griežtos Lietuvos vyriausybės priemonės, nukreipti prieš plečkaitininkus baudžiamieji įstatymai P. Klimui atrodė netikslingi ir gadinantys opiniją tarptautinėje arenoje. Pasiuntiniui Paryžiuje reikėjo dėti visas pastangas siekiant sušvelninti jo vyriausybės veiksmų keliamą neigiamą įspūdį. Tačiau rezultatai ne visada buvo džiuginantys.
[i] Ten pat. L. 10.
* la apparence (pranc.) – regimybė, padorumas, geras tonas.
[ii] LVA. F. 383. Ap. 7. B. 72. L. 34.
*cruel (pranc.) – žiaurus; brutal (pranc.) - grubus, žvėriškas. |
dizainas ir programavimas giriaus