| Vilniuje. Susirinkime vienbalsiai buvo nutarta „imtis darbo, nelaukiant kol už akių užbėgs“17. Taip pat buvo priimtas nutarimas steigti Vilniuje Aukštesniuosius kursus, kuriuose jaunuoliai galėtų rengtis stoti į universitetą18. Rengiant universiteto statutą, kilo nesutarimų dėl fakultetų. J. Vileišis rašė: „negalima kurti universiteto, kuris buvo prieš tris šimtus metų prie jėzuitų. Atkuriant valstybę, mums reikia žmonių, kurie visur galėtų dirbti. Tuo tarpu atkuriamas Teologijos fakultetas, o tai universitetui suteikia ypatingą statusą (varsą).“19 1918 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Taryba patvirtino universiteto statutą ir numatė universitetą atidaryti 1919 m. sausio 1 d.
Bolševikams ir lenkams užėmus Vilnių ir Lietuvos vyriausybei persikėlus į Kauną, universiteto atkūrimo klausimas buvo atidėtas. Laikinojoje sostinėje svarbiausias vyriausybės uždavinys buvo ne universiteto atkūrimas, o kova su užsienio interventais, valstybės pripažinimas de jure, administracinio aparato kūrimas. Tai buvo nevisiškai teisinga pozicija, nes 1919 m. rugsėjį japonai, kalbėdami apie Baltijos valstybių pripažinimą de jure, nurodė: „Estai ir latviai atitikę reikalavimams būti nepriklausomais, tuo tarpu Lietuvai stinga universiteto ir operos. Universitetas, opera statoma greta kariuomenės, valstybinio aparato sudarymo, ekonominių resursų.“20 Taip mąstė ne tik Japonijos vyriausybės atstovai, bet ir Lietuvos šviesuomenė: „tauta atsipalaidavusi nuo pančių ir tapusi nepriklausoma, nė valandėlės negali būti be aukštosios mokyklos“21.
Po valstybių įkūrimo Latvija ir Estija, būdamos panašioje politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje padėtyje kaip ir Lietuva, kitaip sprendė aukštojo mokslo klausimą. K. Bielinis teigė: „Mažų valstybių būtį nulems jų kultūrinis išsivystymas, todėl turime atidžiai sekti savo artimiausių kaimynų žingsnius toje srityje.“22 Estija, paskelbusi nepriklausomybę 1918 m. vasario 24 d., ėmė reorganizuoti tebeveikiantį Tartu universitetą. Latvija nacionalinį universitetą įkūrė 1919 m. rugsėjo 28 d. Rygos politechnikos instituto bazėje. Šios valstybės valdžia universiteto darbo nenutraukė ir kovų su bermontininkais laikotarpiu, tik mėnesiui sustabdė. Atnaujinus darbą, paskaitos buvo skaitomos nuo pietų iki vėlaus vakaro, kad studentai galėtų „eiti tarnystę“23.
Tuo tarpu Lietuvoje dar 1921 m. aukštojo mokslo projektas vis dar buvo svarstomas Švietimo ministerijoje ir Steigiamajame seime, todėl spaudoje pasirodė kreipimasis į visuomenę, kuriame teigiama: „Gerai susitvarkiusi valstybė pati turėtų paimti į savo rankas jaunimo švietimą <…> Bet Lietuvos Respublikai iki tokio susitvarkymo gana toli. Valstybė dar ilgai nesugebės to reikalo tinkamai atlikti ir todėl jo imtis privalo pati visuomenė. Imtis bent tiek, kad skaudžiausi jaunuomenės reikalavimai būtų patenkinti“24.
Mokslinių darbų, nagrinėjančių visuomenės iniciatyvą kurti Lietuvos aukštąją mokyklą nėra. Tarpukario Lietuvoje paskelbti keli Lietuvos universitetui skirti darbai. Tačiau visuomenės iniciatyva trumpai aptariama tik dviejuose. B. Žygelis išskyrė du Lietuvos universiteto įkūrimo Kaune aspektus: universiteto kūrimą
____________________________________________
17 Iš Lietuvos Mokslo draugijos XII visuotinio susirinkimo // Darbo balsas, 1918, spalio 10.
18 Ten pat.
19 Valstybės Taryba. 11 posėdis // Lietuvos aidas, 1918, gruodžio 1.
20 Lad. Natkevičius. Pas latvius ir pas mus. Universiteto klausimu. Mokykla ir gyvenimas. 1921, Nr. 10–11, p. 5.
21 Ten pat, p. 4.
22 K. Bielinis. Estų mokytojai // Mokykla ir gyvenimas. 1921, Nr. 5, p. 19.
23 Lad. Natkevičius. Pas latvius ir pas mus. Universiteto klausimu. Mokykla ir gyvenimas. 1921, Nr. 10–11, p. 5.
24 Į Lietuvos visuomenę // Socialdemokratas, 1921, vasario 17. |
dizainas ir programavimas giriaus