ai rinkosi beletrizuotą pasakojimo formą, ir nuotolis laike buvo pakankamai saugus. Na, o apie kitus diplomatijos veikėjus šiandieniai biografai, kaip jau užsiminta, arba sukurpia plonytes biografines apybraižas5, arba sulipdo nepakeliamas faktografines plytas6, tad tokios biografijos „šlubuoja“ arba akademine, arba literatūrine „koja“. Jei kalbėsime apie Lietuvos diplomatinės tarnybos (1940–1991, toliau – LDT) veikėjus, tai apybraižos iš jų susilaukė Stasys Antanas Bačkis7, o plytos – Bronius Kazys Balutis8. Kaip tik šių knygų fone ryškiausiai matyti, kuo gi „neįprasta“ recenzuojamoji knyga. Reikia pažymėti, kad ir Aldona Vasiliauskienė9, ir Juozas Skirius10 – patyrę biografai, tik štai nuo minėtųjų žanro meistrų Eidinto ir Tapino jie skiriasi dviem svarbiomis savybėmis: pirma, jų veikalai objektyviai stokoja literatūrinio polėkio, o tapomi biografiniai portretai – vaizdumo ir vientisumo, antra, šie autoriai į savo biografinį triūsą žvelgia nepaprastai rimtai (mokslinio darbo, jaunimo švietimo, tarnavimo tautai prasmėmis). Tiesa, šioje vietoje pabrėžtina, kad dr. Vasiliauskienės ir prof. Skiriaus darbai neguldytini į vieną lentynėlę. „Šviesulių“ nušvietėja Vasiliauskienė dažniausiai nepretenduoja į akademinį svorį ir rimtumą (paskutinė knyga apie mons. Gutauską monografija, matyt, pavadinta dėl konjuntūrinių sumetimų), kaip antai: „šis darbas – tik platesnė pažintis su garbinga asmenybe 90-ojo jubiliejaus proga, o ne dr. Stasio Bačkio diplomatinės veiklos analizė“11. Kita vertus, besistengdama „užmesti žvilgsnį“ į kuo daugiau „šviesulių“, ir dar taip, kad jiems skirtos knygos trūks plyš pasirodytų nustatyta proga12, istorikė, galima sakyti, tik teršia biografikos pasaulį antrarūše produkcija, pilna sistemingų dalykinių ir techninių klaidų, ir taip prisideda prie žanro diskreditacijos, – jei tokio lygio biografijos vyrauja, tai kas imsis rašyti rimtą ir įdomią? Tad Vasiliauskienės telegrafiškai enciklopedinio ir pataikaujamai pa-

---

 5 Pavyzdžiai: Bieliauskienė Z., Grigorjevienė V., Lysenkienė B. (pareng.). Kėdainių krašto Garbės pilietis – nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys. Kėdainiai: Statyba, 1996; Sasnauskas V., Venckūnienė A. Prelatas Mykolas Krupavičius: gyvenimas ir veikla. Kaunas: Lietuvos žemės savininkų sąjunga, 2005.

 6 Pavyzdys: Gaigalaitė A., Žeimantienė J. Juozas Purickis-Vygandas, Vilnius: UAB „Vilniaus knyga“, UAB „AMMJ“, 2004.

 7 Vasiliauskienė A. Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius: LKMA, 1996; apie Bačkio veiklą LDT žr. p. 30–78.

 8 Skirius J. Lietuvių visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880–1967): tėvynei paaukotas gyvenimas. Vilnius: Vaga, 2001; apie Balučio veiklą LDT žr. p. 518–696.

 9 Dr. Aldonos Vasiliauskienės specializacija – „Bažnyčios šviesulių“ jubiliejinė biografika, plg. jos knygas: Gyvenimas Dievui ir Lietuvai: daktaras prelatas Juozas Prunskis švenčia 65 metų kunigystės ir 90 metų amžiaus jubiliejų. Utena: UAB „Utenos spaustuvė“, 1997; Vilkaviškio vyskupijos ganytojui 70. Marijampolė: Ardor, 1996; Monsinjoras Jonas Juodelis: biografinė apybraiža. Vilnius: Regnum fondas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyrius, 2001; Monsinjoras Klemensas Gutauskas: monografija. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, Kupiškio rajono savivaldybė, 2004.

 10 Juozas Skirius, – ne tik diplomatų biografas, bet ir JAV–Lietuvos santykių istorikas, plg. jo knygas: Julius J. Bielskis (1891–1976): gyvenimas Amerikoje tarnaujant Lietuvai. JAV lietuvių veikėjas ir diplomatas. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, 2004; Lietuvos užatlantės diplomatija 1918–1929 metais: santykių su JAV politiniai ir ekonominiai aspektai. Vilnius: [l. n.],

1995; Amerikos Lietuvių Tarybos veikla 1945–1948 metais: išeivijos pastangos dėl „Displaced Persons Act“ priėmimo. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, 2001; U.S. Government Policy toward Lithuania 1920–1922: Recognition of Lithuanian Independence. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, 2000.

 11 Vasiliauskienė A. Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai, p. 8.

 12 Pavyzdys – knyga „Žvilgsnis į Juozą Girnių“ (Utena, 1995), parengta, pasak liudytojų, „per tris savaites“. Gindami autorę nuo pikto recenzento kritikos
(Augulis T. Žvilgsnis į „greitosiomis mestą žvilgsnį“ // Naujasis Židinys-Aidai, 1995, Nr. 10: In memoriam Juozas Girnius, p. 802–803), išsunkusios jai „daug nepelnytų ašarų“, kun. Benediktas Urbonas ir kun. Kazimieras Girnius pripažino, kad gerb. dr. Aldona Vasiliauskienė skundėsi laiko stoka ir „noru žūtbūt parengti tą knygą dr. Juozo Girniaus palaikų perlaidojimo dienai“ (Replika į recenziją // Naujasis Židinys-Aidai. 1996, Nr. 1–2, p. 87).