Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4
demokratinė valdymo forma - bajoriškoji demokratija ir tikybinė tolerancija.

2.  Lenkijos smukimo laikotarpis - XVII-XVIII a. vidurys pasireiškė "nuostabiu teritorijų išsiskyrimu", "harmonijos visuomenėje nebuvimu", "piktnaudiška bajorų demokratija" ir "aristokratijos įsigalėjimu", "politinė mir­tis" apėmė Lenkiją, kai valdė svetimų - vazų ir saksų dinastijų karaliai.

Šis periodas dar pasižymėjęs moralės smukimu, minties, žodžio, spaudos laisvės varžymais, kai "lenkų protus užvaldė jėzuitai".

3.  Laikotarpis, prasidėjęs nuo XVIII a. vidurio - Lenkijos atgimimas. Šiai epochai būdinga luomų naikinimas, valstybės valdžios reformos Švietimo idėjų pagrindu.

Lietuvos istorija J. Lelevelis domėjosi nuo studentiškų laikų. Universitete jis rašė jau Lietuvos istoriją iki 1569 m., o 1838 m. jis išleido „Dzieje Litwy i Rusi", po to 1861 m. Paryžiuje lenkų ir prancūzų kalbomis.

J. Lelevelis, kaip ir prieš jį A. L. Šleceris, pirmieji atmetė teoriją, kilusią humanizmo epochoje Lietuvoje apie lietuvių valdančiosios dinastijos kilmę iš romėnų vado Palemono I m. e. amžiuje. Jie pavadino tai "pasakišku pa­sakojimu". J. Lelevelis paneigė ir kitą XVI a. humanistų sukurtą mistišką teoriją apie lietuvių kilmę iš alanų arba iš germanų giminės herulių. Šią teoriją propagavo tuomet pripažintas autoritetas Vilniaus katedros prelatas Ksa­veras Bogušas. Lietuvių kilmės klausimas tais laikais buvo itin sudėtingas, nes nebuvo dar archeologijos, antropo­logijos, lingvistikos, etnologijos ir kitų mokslų duomenų, kuriais remiasi šių dienų mokslas. J. Lelevelis pasinėrė į senovės lietuvių mitologiją ir religiją. Jis paneigė XVI a. humanistų sukurtą lietuvių dievų ištisą sistemą, kurią populiarizavo jo amžininkas Teodoras Narbutas.

Nors ir jo laikais nebuvo dar studijų (A. Miežinskio ir A. Briuknerio) apie lietuvių pagoniškąją religiją ir mi­tologiją, J. Lelevelis pajėgė išskirti pagrindinius lietuvių dievus - saulę, mėnulį, perkūną, ugnį, žaltį - namų dvasią ir dievus antraeilius - globėjus - derliaus ir kt.

Socialiniu požiūriu jis iki XV a. Lietuvoje pvelgė vien "laisvus žmones ir vienai teisei pavaldžius". Socialinę nelygybę atnešę į Lietuvą, anot jo, vokiečiai. Feodalinę sistemą Lietuvos kunigaikščiai (Gediminas) priėmę iš vo­kiečių ir nešę į rusų žemes. Lietuvos valstybė, kaip politinė struktūra, atsiradusi "iš savųjų miškų". Mindaugo tėvą Ringoltą jis "įkurdino" Kernavėje, o jo sūnų Mindaugą - jau Slonime ir Naugarduke. J. Lelevelis dar neturėjo nei Volynės, nei Eiliuotųjų Livonijos kronikų, nei popiežiaus bulių.

Vokiečių ordino atsiradimą prie Baltijos jis vertino neigiamai. "Atsirado žiauri priespauda ir vergija", - rašė jis. Ordinas pavergė ir išnai-

99

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus