ir činšo koreliacijos koeficientai (0,54 – Žagarės ir Gruzdžių grafystės 1819–1920 m.), žemės ir visos piniginės rentos (0,55 – Žaga-
rės grafystė, IV grupė) ir net aukšti pačių faktorių koreliacijos koeficientai, t. y. ariamos žemės ir činšo (0,75 – Žagarės grafystė, 1819–1820 m.), ariamos žemės ir visos rentos (0,73 – ten pat), vidutiniai ir aukšti koreliacijos produktyviųjų ir darbinių gyvulių skaičiaus koeficientai (0,69 – IV grupė ir 0,82 – visuminė koreliacija), vidutiniai porinės koreliacijos žmonių skaičiaus ūkyje ir darbinių gyvulių koeficientai (0,51 – visuminė koreliacija), produktyviųjų gyvulių skaičiaus vienam ūkio gyventojui ir darbinių gyvulių skaičiaus (0,51 – visuminė koreliacija) ir kiti kiek žemesni nei vidutinio lygio koeficientai (6 lentelė) sietini su ūkių ekonominio potencialo subalansavimo tendencija, gerėjant turtinei padėčiai. Tokia tendencija kiek ryškesnė Žagarės (1798, 1818–1820 m.) nei Gruzdžių (1819–1820 m. ir 1832–1833 m.) grafystėje. Tiesiogines tokios tendencijos priežastis sunku nustatyti. Galbūt Žagarės grafystės valstiečių ūkių ekonominei būklei didesnę teigiamą įtaką darė geografinė padėtis – arti Mintauja, Liepoja ir pagaliau Ryga.
Apibendrinant šiuos gana nemažus statistinių duomenų apdorojimo rezultatus, galima teigti, kad:
1. Istorinis-empirinis ir formalizuotas-statistinis tyrimo metodai ne prieštarauja, o papildo vienas kitą, ypač tais atvejai, kai stinga tiesioginių duomenų, o turimų duomenų pagrindu galima atlikti tiriamų reiškinių ir procesų struktūros, jos organizacijos ir kitimo skirtingais periodais struktūrinį modeliavimą.
2. Koreliacinis-regresinis tyrimo metodas leidžia nustatyti svarbią tendenciją, būdingą statistiniams ryšiams, paremtiems duomenimis, apbūdinančiais skirtingą baudžiavinių ūkių ekonominį lygį: stiprėjant ūkių turtinei padėčiai, formuojasi platesnė statistinių ryšių su augančia koeficientų statistine reikšme sistema, apimanti svarbiausius socialinius ekonominius ūkių parametrus ir leidžianti, nors ir netiesiogiai, konstatuoti stiprėjančią ūkių socialinės-gamybinės raidos vidinio subalansavimo tendenciją, didėjant jų turtiniam pajėgumui. Ši tendencija nėra akivaizdžiai pastovi, nuo 1798 iki 1833 m. ir būdingesnė XIX a. I trečdalio Žagarės grafystės turtingesnėms baudžiavinių ūkių grupėms.
3. Koreliacinė-regresinė analizė leidžia teigti buvus natūralų ir ekstensyvų agrarinės gamybos pobūdį šioje Šiaulių ekonomijos dalyje. Didesnes galimybes įsitraukti į prekinę gamybą turėjo turtingiausi valstiečių ūkiai. Tas galimybes patvirtina intensyvesnė koreliacinių ryšių sistema ir aukštesni koreliacijos-regresijos koeficientai.
4. Koreliacinė-regresinė analizė taip pat liudija, kad tiriamu laikotarpiu visos rentos dydis nepriklausė nuo tokių esminių ūkio faktorių kaip žmonių skaičius, darbinių ir produktyviųjų gyvulių kiekis, išreikštas tiek absoliutiniais, tiek santykiniais dydžiais. Tik ariamos žemės požymis sudarė pastovią išimtį – išlaikė reikšmingą ryšį su visa renta, ypač jos dalimi – činšu kaip mokesčiu už naudojimąsi ariamąja žeme. Todėl rentos normos nustatymas sietinas ne su atskirais ūkio |
dizainas ir programavimas giriaus