| lė) Panašios priklausomybės, deja, negalima nustatyti tarp minėtų parametrų ir pasėlių bei derliaus vidutinių normų vienam kiemui. Dysnos apskrityje ryškesnė net atvirkštinė priklausomybė: didėjant ūkiuose žmonių bei galvijų skaičiui, šienaujamoms pievoms (ariamos žemės kiekis išaugęs tik II grupėje lyginant su I - atitinkamai 13,08 ir 12,51), rentos norma, gauto šieno kiekis, atvirkščiai, taip pat miežių bei bulvių derlius kryptingai mažėja. Didėjant grūdinių pasėlių (8,21 ketv. II grupėj ir 7,91 ketv. I grupėj), taip pat sodinamų bulvių kiekiui (3,69 ketv. II grupėj ir 3,08 ketv. I grupėj), pastoviai didėja tik avižų ir ypač rugių derlius (I grupėj rugių gauta 3,61 ketv., II - 10,39 ketv. ir III - 10,57 ketv.). Vilniaus apskrityje pasėtų grūdinių II grupėj, kaip ir pasodinta bulvių, daugiau negu I, tačiau III mažiau negu II. Bet miežių ir avižų derliaus III grupėj gauta daugiau negu II. Tokį nenuoseklumą galima būtų paaiškinti beveik vienodais vidurkiniais dydžiais abiejų apskričių visose grupėse, atkreipiant dėmesį į didesnius skirtumus tik tarp II ir I grupės ūkių. Šių rodiklių reikšmių išsidėstymo grupėse nuoseklumui nustatyti trukdo tai, kad grūdinių pasėlių (rugių, miežių ir avižų) kiekis inventoriuose nurodytas kartu, o gauto derliaus - atskirai.
Tikslesnę sudėtinių ūkių elementų tarpusavio priklausomybę iliustruoja tų pačių parametrų perskaičiavimas vienam žmogui, tiksliau - vienam darbingam asmeniui, nes nuo darbingų žmonių skaičiaus priklausė viso ūkio vedimo, pajamingumo ir prievolių mokos galimybės.
Visų pirma lentelės duomenys patvirtina tą faktą, kad praktiškai nepriklausomai nuo darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičiaus ūkyje ariamos žemės norma 1 darbingam asmeniui yra apyligė, III grupėj ji net sumažėja, lyginant su II grupės ūkiais. Tuo pačiu matyti, kad baltarusiškose žemėse ariamos žemės kiekis sąlygiškai turtingiausioje grupėje visa dešimtine mažesnis negu Vilniaus apskrities II grupės ūkiuose. Kita vertus, kaip Dysnos, taip ir Vilniaus sąlygiškai turtingiausių ūkių grupėj ariamos žemės darbingam asmeniui tolygus augimas visose ūkių grupėse Dysnos apskrityje ir II ūkių grupėje, lyginant su I-ąja, Vilniaus apskrityje.
Darbingam asmeniui tenka mažiau negu II grupės ūkiuose, o Dysnos apskrityje aiški apskritai ariamos žemės mažėjimo vienam darbingam asmeniui tendencija. Tai rodo, kad ariamos žemės dydis buvo įrašomas nepriklausomai nuo darbingų žmonių kiekio svyravimo valstiečio ūkyje. Tai patvirtina tolygi visos turimos žemės, tenkančios vienam darbingam asmeniui, mažėjimo tendencija Vilniaus ir Dysnos apskrityse. Žemės kiekio mažėjimo tendencija sutampa su derliaus (avižų ir bulvių Vilniaus apskrity ir miežių, avižų ir bulvių Dysnos apskrity) mažėjimo linija vienam darbingam gyventojui. Galima manyti, kad pasėlių ir derliaus kiekis visų pirma buvo sąlygo- |
dizainas ir programavimas giriaus