1938 m. kovą KKSS toliau derėjosi su KKR dėl santykių atnaujinimo, bet nesėkmingai. Vokiečių vadai nesutiko su KKR reikalavimu Rūmuose atskirai registruoti visas vokiečių sporto organizacijas ir jų pirmininkus. KKSS nuomone, KKR turėtų pakakti, kad į juos įstotų Klaipėdos krašto vokiečių sporto draugijas vienijanti KKSS⁷⁰. Tyrinėjant šias derybų peripetijas darosi aišku, jog nė viena pusė nebuvo suinteresuota rasti kompromisą. Ir KKR, ir KKSS tenkino kovotojo vaidmuo, o kol kova nebaigta, nė viena pusė nesijautė pralaimėjusi. KKR, nors ir matė, kad vokiečių neprivers paisyti įstatymų, o besikeičianti politinė padėtis krypsta Vokietijos (taigi ir vokiečių) naudai, vis tiek desperatiškai laikėsi Lietuvos interesų gynimo pozicijos.

KKSS nenusileido KKR reikalavimams ir skundėsi Vokietijai Lietuvos institucijų daromomis kliūtimis veikti. Rytprūsių sporto centras stebėjo šiuos KKSS nesutarimus su KKR. 1938 m. kovo pabaigoje visos vokiečių sporto organizacijos gavo iš Vokietijos sporto centro raštą, kuriame buvo įsakyta pranešti, kada jie prašė iš Klaipėdos krašto komendantūros leidimų varžyboms ar susirinkimams, ar gavo tokį leidimą ar bent atsakymą į paduotą prašymą. Buvo liepta pranešti, ar vokiečių sportininkams kada buvo sutrukdyta treniruočių metu, ir kitas žinias⁷¹. Tai rodo, kad ketverius metus trukusi vokiečių sporto klubų diskvalifikacija buvo gerai žinoma Vokietijoje. 1938 m. gegužę KKSS pirmininkas Šrėderis pareiškė, kad jau dvejus metus „nesiseka“ susitarti su KKR, skundėsi, kad vokiečių sporto organizacijoms trukdoma veikti, komendantas neduoda leidimų susirinkimams, be priežasties liepė pašalinti kelis narius už antivalstybinę veiklą. Svarbiausia, pasak Šrėderio, kad KKSS draugijos, neįsiregistravusios KKR, negali dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose⁷². Vokiečiai, grubiai pažeidinėdami Lietuvos įstatymus, skundėsi Lietuvos institucijų „diktatu“ net ir sporte, o Vokietijos spauda turėjo progą eskaluoti skriaudžiamų Klaipėdos krašto vokiečių temą.

KKSS santykių su KKR raidoje svarbų vaidmenį atliko Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. 1938 m. birželio 27 d. Valstybės saugumo policijos viršininkas pranešė, kad „Vokietijos generalinis konsulas R. fon Zauchenas (Sauchen) ir kiti konsulato pareigūnai pradėjo viešai dalyvauti vietos vokiečių visuomeniniame ir organizacijų gyvenime. Konsulatas organizavo vokiečių sportininkų išvykas į Vokietiją, (...), o „Žaidimų klubo“ pirmininkas dr. Hėvertas ir KKSS vadovas dr. Šrėderis 1938 m. gegužės 14 d. buvo Vokietijos konsulate gauti direktyvų, kaip toliau laikytis sporto organizacijoms dėl santykių su KKR“⁷³. Šis pranešimas tik įrodo, kad KKSS konflikto su KKR užsakovas yra Vokietija.

Neaišku, kiek ilgai būtų trukusi KKSS diskvalifikacija, jei ne Vokietijos daromas spaudimas Lietuvai atšaukti karo padėtį Klaipėdos krašte. 1938 m. lapkričio 1 d., atšaukus karo padėtį, Klaipėdoje vyko pokyčių. 1938 m. spalio 14 d. Klaipėdos vokiečių politinių veikėjų grupė, vadovaujama E. Noimano, sukvietė įvairių vokiečių organizacijų atstovus ir įsteigė Kultūrferbandą⁷⁴. E. Noimanas nurodė, kad Kultūrferbandas perimsiąs 1933 m. įkurtos Socialistinės tautos sąjungos įstatus ir programą. Taigi Kul-

___

⁷⁰ 1938 m. kovo mėn. VSD Klaipėdos apygardos apžvalga apie vokiečių sporto organizacijas // LCVA, f. 378, ap. 5, b. 3381, l. 346.

⁷¹ Ten pat, b. 3381, l. 346.

⁷² 1938 m. gegužės mėn. VSD Klaipėdos apygardos apžvalga apie vokiečių sporto organizacijas // LCVA,
f. 378, ap. 5, b. 3381, l. 256.

⁷³ Valstybinės Saugumo policijos Klaipėdos apygardos viršininko raštas Klaipėdos krašto gubernatoriui // LCVA, f. 383, ap. 7, b. 2054, l. 35.

⁷⁴ Žostautaitė P. Min. veik., p. 283.