Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai1 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (1 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 1
ar tai butų pajudinę gana stiprias socialdemokratų pozicijas tautinėse mažumose, tačiau buvo aišku kita.

Dar 1923 m. viename iš straipsnių80, analizuojančių tautinį klausimą Lietuvoje, Z. Angarietis pagrįstai akcentavo teisingos politikos tautinių mažumų atžvilgiu svarbą, pripažino šias mažumas kaip neabejotiną faktorių šalies vidaus politikoje.. Tačiau kartu nebuvo gerai suvokti tautinių mažumų Lietuvos nacionalinėje valstybėje savimonę stiprinantys faktoriai, jų prigimtis. Nematyti šito, o gal tiesiog ignoruoti tai jog pati tautinių mažumų Lietuvoje padėtis skatino stiprinti jų nacionalinę savimonę tautinės kultūros išsaugojimo ir stiprinimo, o ne klasinių konfliktų skatinimo ir panaudojimą keliu, komunistus vertė stalinizmo formuojamas kosmopolitinis mąstymas. Šiuo atžvilgiu ir reiktų pereiti prie suformulavimo keleto apibendrinimų, išryškėjančių iš to, kas buvo išsakyta anksčiau.

Pirma, nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu LKP pozicija nacionaliniu klausimu buvo sąlygota ne bendravalstybinių, o jos siaurų klasinių programos interesų. Todėl komunistų veikimas siekiant įvykdyti proletarinę revoliuciją, ieškant šio klausimo konfliktinio turinio ir jį panaudojant, vertintinas ne vien kaip antiburžuazinis, bet ir kaip destruktyvus Lietuvos nacionalinio valstybingumo atžvilgiu.

Antra, LKP pažiūrose ir praktikoje tautinių mažumų klausimas išskiriamas iš bendro nacionalinio klausimo turinio kaip vienas iš savarankiškų ir atliekančių svarbų vaidmenį šalies vidaus politiniame gyvenime veiksnių. LKP Rusija bolševikų pavyzdžiu manė, kad būtina panaudoti jį tautinių mažumų darbininkams įtraukti į revoliucinės kovos kelią. Tai būtent ir nulėmė LKP darbo organizacines formas, taktiką tautinėse darbininkų organizacijose.

Trečia, LKP įtaka tam tikros tautinės mažumos darbininkams priklausė ne vien nuo pasirinktų agitacinio - propagandinio darbo formų ir metodų. Tai priklausė ir nuo pačios tautinės mažumos kaip organizmo saviraiškos jį supančios politinės - teisinės, socialinės - ekonominės, kultūrinės aplinkos sąlygomis, jos vidinių santykių harmonijos, gebėjimo priešintis tautinės savimonės vystymąsi stabdantiems, nepriimtiniems išoriniams veiksniams. Kita vertus, tautiškumo,

52

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus