M. Dovnar-Zapolskis buvo žinomas ne tik kaip istorikas, bet ir kaip ekonomistas. Todėl D. G. Kozlovo (Gomelis) pranešimas ir buvo skirtas M. V. Dovnar-Zapolskio tyrinėjimams, susijusiems su verslininkystės vaidmeniu ir raida.

Ist. m. kand. P. S. Kriučekas (Baltarusijos valstybinis Technologijos universitetas) savo pranešimą paskyrė M. V. Dovnar-Zapolskio visuomeninei-politinei veiklai 1917 m. lapkričio–1918 m. laikotarpiu.

Iš šios pranešėjų grupės reikėtų paminėti lenkų tyrinėtoją dr. Dorotą Michaluk (Torunė), kalbėjusią apie vadinamąjį Mitrofano Dovnar-Zapolskio Baltarusijos Liaudies Respublikos 1919 m. žemėlapį, kuris, pateiktas su vaizdine medžiaga, sulaukė išskirtinio dėmesio. Autorė nustatė, kad minėto žemėlapio autorystė anaiptol nėra priskirtina M. Dovnar-Zapolskiui, kaip buvo manoma iki šiol. Tačiau jis esąs tik vieno etapo – pietinės BR valstybinės sienos nustatymo dalyvis. Vis dėlto įdomu tai, kad M. Dovnar-Zapolskis pritaikė čia savo istorinę erudiciją – siūlė šią Baltarusijos sieną vesti pagal LDK pietinę sieną po Liublino unijos, kaip žinoma, prijungusios Ukrainos vaivadijas prie Lenkijos. Minėto žemėlapio autorius nėra žinomas. Prie šios pranešėjų grupės šliejosi filosof. m. kand. V. B. Evorovskio (Minskas) pranešimas apie Kijevo Rusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos „dvasinius idealus“ ir jų reminiscencijas baltarusių istoriniame ir literatūriniame pavelde XIX a. pab.–XX a. pirmojoje pusėje.

Šioje sekcijoje dar reikėtų išskirti šaltiniotyrinį aspektą. Viešnia iš Minsko L. D. Silnova (Baltarusijos nacionalinė biblioteka) sutelkė dėmesį į išlikusius autentiškus M. Dovnar-Zapolskio autografus, ekslibrisus ir antspaudus XIX–XX a. pradžios leidiniuose. Bene daugiausia dėmesio šioje sekcijoje sulaukė ist. m. kand. A. L. Kištimovas (Minskas), naujų šaltinių pagrindu įvedęs naują siužetą į M. Dovnar-Zapolskio pažiūrų tyrimus, t. y. detaliai atskleidė šio istoriko polemiką įvairiais klausimais su ukrainiečių istoriografijos patriarchu M. Gruševskiu.

Pranešimai sukėlė mokslines diskusijas, kuriose dalyvavo beveik visi pranešėjai. Čia reikėtų išskirti svečią iš Minsko ist. m. kand.
V. V. Skalabaną (kalbėjusį plenariniame posėdyje apie M. Dovnar-Zapolskio skaitymų reikšmę baltarusių istoriografijai), pateikusį nemažai aktualių klausimų pranešėjams.

Šis tradicinis renginys, plačiai reklamuotas ir nuskambėjęs masinės informacijos priemonėse, dar kartą parodė, kad baltarusių istorikams rūpi deramai įvertinti ne tik savo istoriografijos patriarcho nuopelnus istorijai, bet ir visos šalies bei tautos istoriją.