Nors Lietuvos oficialieji asmenys 1932 m. gautus prekių įvežimo kontingentus laikė dideliu laimėjimu, jau 1933 m. pavasarį Lietuvos atstovui J. Aukštuoliui ėmė kelti susirūpinimą, kad Lietuva galinti savo įsipareigojimų neįvykdyti (ypač taukų ir kiaušinių). Dėl prekių kontingentų nevykdymo ir J. Friedmanas ne kartą įspėjo Lietuvos atstovus. Jo teigimu, nevykdant kontingentų, pridaroma „čekoslovakams nemalonių siurprizų“, buvo akcentuota įsipareigojimų vykdymo reikšmė: „gerai dar esą, kad Lietuva mažas kraštas, kitaip Čekoslovakijos pažadėtojo ir Lietuvos apsiimtojo kontingento nerealizavimas labai pakeltų atitinkamų produktų kainas ir įneštų anarchijos į Čekoslovakijos kainų lygmenį“⁵⁵.

Tai buvo vienas pagrindinių derybų Prahoje 1933 m. rugsėjo 7 d. klausimų, nes Lietuva iki tos dienos nebuvo įvežusi nei kiaulių, nei taukų, nei kiaušinių tiek, kiek buvo numatyta 1932 m.⁵⁶ Čekoslovakijos oficialieji asmenys derybose pabrėžė, kad jie esą patenkinti kiaušinių ir sviesto kokybe, bet taukai buvo eksportuojami prastos rūšies, o lašininės kiaulės netinkančios nei taukams, nei mėsai⁵⁷. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva neįvykdė savo įsipareigojimų, Ekonominės sekcijos vadovas
J. Friedmanas rezervuotai žiūrėjo į Lietuvos delegacijos pageidavimus padidinti prekių kontingentus kitiems metams. Lietuva pageidavo iki 1934 m. pabaigos įvežti 3000 kiaulių, 15 vagonų kiaušinių ir 20 vagonų sviesto, o Čekoslovakijos atstovai griežtai pasisakė prieš sviesto įvežimą, kiaulių buvo leista įvežti tik 25 000 vnt., o kiaušinių – 15 vagonų⁵⁸.

1934 m. derybos vyko balandžio 16–19 d., o ne kaip buvo įprasta rudenį. Iš viso buvo trys posėdžiai. Tada svarstyti du pagrindiniai klausimai: 1) norėta susitarti dėl prekybos santykių plėtojimo siekiant išlyginti prekybos balansą, 2) susitarti dėl kontingentų 1934 m. Visų pirma, apžvelgdamas prekybos plėtotę, S. Kuzminskas išreiškė pageidavimą, kad prekybos balansas būtų „protingo santykio“, kurio būtų siekiama didinant prekybos apimtį ir nemažinant Čekoslovakijos eksporto į Lietuvą⁵⁹. Dėl balanso išlyginimo nieko konkrečiai nepavyko susitarti, o S. Kuzminskas pripažino, jog svarstant šį klausimą teko susidurti su sunkumais, tačiau balanso nebuvo galima palikti neapsvarsčius, nes kitaip ir toliau Lietuvos ekonominiai interesai liktų daugiausia neapsaugoti⁶⁰. Svarstant antrąjį prekių kontingentų nustatymo klausimą Lietuvos delegacija pateikė kon

___

54 S. Kuzminsko ataskaita 1934 04 23 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 120.

55 J. Aukštuolio pranešimas Ekonomikos departamento direktoriui S. Kuzminskui 1933 03 18 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 142.

56 Lietuvos atstovybės Prahoje pateikiamais duomenimis, Lietuva dar turėjo įvežti 15 vag. kiaušinių iš 50 leistų, 20 vag. taukų iš 24 leistų, o lašininių kiaulių iki rugsėjo buvo įvežusi 1100 vnt. iš 2800 numatyto kontingento, likusias buvo žadėta įvežti iki metų pabaigos.

J. Aukštuolio pranešimas užsienio reikalų ministrui
D. Zauniui 1933 09 08 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 202.

57 J. Aukštuolio pranešimas užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1933 09 08 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109,
l. 203.

58 Lietuvos ekonomikos departamento biuletenis
Nr. 9, 1933 m. // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 269, l. 227.

59 Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasiuntinybei Kaune apie derybų eigą 1934 04 25 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 54.578.

60 S. Kuzminsko ataskaita 1934 04 23 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 118.