„Kerzono linijos“ pavadinimas yra gerai žinomas beveik kiekvienam, studijuojančiam Rytų Europos istoriją, tačiau šios sąvokos kilmė vis dar neaiški. Iš tiesų šis pavadinimas – tai pačių istorikų sukurtos painiavos pavyzdys.
Istoriniai tyrinėjimai apie „Kerzono linijos“ nustatymą gali būti labai apgaulingi. Norint nustatyti šios painiavos dydį galima būtų pradėti nuo amerikiečių apžvalgininko James R.Hooker pareiškimo. Jis kritikavo istorikus net už pačios sąvokos vartojimą, esą lordas Kerzonas neturėjęs nieko bendro su linija, vadinama jo vardu, o kalbėdamas apie pačios linijos atsiradimą, Hooker pažymėjo, kad ji apskritai nebuvo „užfiksuota“. Kita vertus, vokiečių istorikas Gotthold Rhode pripažino, kad liniją nustatė Paryžiaus taikos konferencijos komitetas 1919 metų gruodžio 8 dieną, tačiau jis klaidingai teigė, kad Kerzonas nesuvaidino rimto vaidmens įtikinėjant lenkus pasitraukti už šios linijos 1920 m. liepos mėnesį1.
Iš tikrųjų po Pilsudskio nesėkmių skverbiantis į Ukrainą 1920 m. liepos mėnesį, Vakarų valstybės numatė dvi linijas. Viena jų, su kuria sutiko Lenkijos atstovas Stanislaw Grabski Jungtinių Tautų Spa konferencijoje 1920 m. liepos 10 d., numatė ribą, iki kurios turėjo atsitraukti Lenkijos kariuomenė, norėdama sulaukti Jungtinių Tautų paramos kovoje su bolševikais. Tai buvo linija, numatyta Taikos konferencijos komisijoje Lenkijos klausimu 1919 m. gruodžio mėnesį. Taigi, galime sakyti, kad nustatant 1920 m. liepos mėnesio liniją, Kerzono vaidmuo buvo menkas.
Nustatant antrąją liniją, Kerzono vaidmuo buvo gerokai didesnis. Tą liniją nurodė Kerzonas 1920 m. liepos 11 d. telegramoje sovietinei vyriausybei. Joje buvo reikalaujama gerbti Lenkijos teritorijos neliečiamumą ir patraukti sovietinę kariuomenę į rytus nuo linijos, nustatytos gruodžio 8 dieną. Tarp šių dviejų linijų turėjo būti neutrali teritorija, kurioje šiaurėje buvo ir Vilnius. Vakarų valstybės buvo numa- |
dizainas ir programavimas giriaus