2 lentelė. Šiaulių ekonomijos 1837 m. Žagarės ir Gruzdžių grafysčių baudžiavinių ūkių pagrindinių rodiklių porinė koreliacija. N=386; kkr=0,10

3 lentelė. Švenčionių apskrities 1847 m. dvarų baudž. ūkių pagrindinių rodiklių porinė koreliacija. N=696; kkr=0,02

Lentelėje gauti koreliacijų ryšiai negausus, daugiausia žemė, išskyrus antrąją lentelę apie Šiaulių ekonomiją. Joje dominuoja vidutiniai ir aukšti koreliacijos koeficientai. Šį atvejį galima paaiškinti tuo, kad Šiaulių ekonomijos valstiečiai XIX a. I pusėje išsiskyrė iš visų Lietuvos dvarų savo materialine padėtimi: vien ariamos žemės vienam valakinio ūkio asmeniui teko nuo 3,26 iki 5,36 deš. (1795-1833 m.)³³. O darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičiumi vienam asmeniui padėtis praktiškai buvo panaši visuose minimų dvarų valstiečių ūkiuose, tik Šiaulių ekonomijoje turtingesnių ūkių buvo daugiau, ypač ariamos žemės aprūpinimo atžvilgiu, kada vienam ūkiui teko 2-3 ir daugiau valakų³⁴. O Švenčionių apskrities dvaruose apie 2/3 baudžiavinių ūkių turėjo mažiau nei valaką ariamos žemės, vyravo kiemai, turintys 14-18 deš. ariamos žemės³⁵.

Lentelėse koreliaciniai ryšiai iliustruojami grafais, sudarytais tik vidutinių ir aukštų koreliacijos koeficientų pagrindu, todėl kad jau vidutiniai koreliacijos koeficientai objektyviai fiksuoja tarpusavio priklausomybės atsiradimą, tiriamo reiškinio vidinės struktūros subalansavimo ten-