Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4
amatų bei prekybos centrai, kunigaikščių buveinės. Nuo XII a. pabaigos - XIII a. pradžios beveik visoje dab. Lie­tuvos teritorijoje mirusieji laidojami plokštiniuose kapinynuose, daugiausia sudeginti. I-ojo tūkst. pab.-II tūkst. pradžioje išaugo pagrindinių verslų lygis. Ties X-XI a. riba Lietuvoje pradėti žiesti puodai (nors dar iki XIII a. vartota ir lipdyta keramika), tobulėjo darbo įrankiai (plačiaašmeniai kirviai, geležiniai dantyti pjautuvai ir t. t.). Tyrinėtose šio laikotarpio gyvenvietėse rastos amatininkų-juvelyrų sodybos. Lietuvoje, ypač XI-XII a. turtingų vy­rų kapuose dažnai randamos svarstyklės ir svareliai. Nuo XII a. vidurio jau vartoti vietiniai pinigai - sidabriniai ly­diniai (ilgieji). Rasti tokių pinigų lobiai (daugiau kaip 30 vietų) išsidėstę šalia pagrindinių XIII-XIV a. Lietuvos ekonominių bei politinių centrų ir prekybos kelių. Labai išplito gausūs, su turtinga apranga žirgų kapai. Daugiau­sia žirgų kapų rasta centrinėje Lietuvoje bei Rytų Lietuvos pilkapių srityje. Žirgams skiriama atskira vieta kapiny­ne, jų kapai XI-XII a. tampa masiškais. Pastarieji, taip pat karių su brangiais ginklais (pvz., kalavijais), kapai rodo buvus karines organizacijas. Tarp Nemuno ir Neries, kur yra Lietuvos valstybės branduolys, formavosi ekonomi­niai, politiniai, prekybiniai ir, matyt, religiniai centrai - Kernavė, Trakai, Vilnius.

Išvados

1.Proistorė ir istorija yra vieningo istorijos mokslo plačiąja prasme dalys, nepriešpriešinamos viena kitai.

2. Šių dienų Lietuvos archeologinė periodizacija, ypač nagrinėjant I tūkstantmečio po Kr. antrosios pusės ir II tūkstantmečio pradžios problemas, neatspindi proistorės procesų dinamikos.

3. Esminis lūžis ekonominiame Lietuvos gyvenime ryškiai pastebimas materialinėje kultūroje, vyko ne IX a., o X a. pabaigoje-XI amžiuje. Tai feodalinės Lietuvos valstybės susidarymo išvakarės. Archeologinė ir istorinė me­džiaga leidžia sekti tuos pačius bendrus istorinius procesus ir tai turėtų atsispindėti proistorės periodizacijoje.

 

Nuorodos

 

  1. Lietuvos istorija. Red. A. Šapoka. K., 1936. P. 3.
  2. Puzinas J. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys // Senovė. K., 1938. T. 4. P. 173-303.
  3. Puzinas J. Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai // Puzinas J. Rinktiniai raštai. Chicago, 1983. T. 1. P. 259-263.
90

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus