| amatų bei prekybos centrai, kunigaikščių buveinės. Nuo XII a. pabaigos - XIII a. pradžios beveik visoje dab. Lietuvos teritorijoje mirusieji laidojami plokštiniuose kapinynuose, daugiausia sudeginti. I-ojo tūkst. pab.-II tūkst. pradžioje išaugo pagrindinių verslų lygis. Ties X-XI a. riba Lietuvoje pradėti žiesti puodai (nors dar iki XIII a. vartota ir lipdyta keramika), tobulėjo darbo įrankiai (plačiaašmeniai kirviai, geležiniai dantyti pjautuvai ir t. t.). Tyrinėtose šio laikotarpio gyvenvietėse rastos amatininkų-juvelyrų sodybos. Lietuvoje, ypač XI-XII a. turtingų vyrų kapuose dažnai randamos svarstyklės ir svareliai. Nuo XII a. vidurio jau vartoti vietiniai pinigai - sidabriniai lydiniai (ilgieji). Rasti tokių pinigų lobiai (daugiau kaip 30 vietų) išsidėstę šalia pagrindinių XIII-XIV a. Lietuvos ekonominių bei politinių centrų ir prekybos kelių. Labai išplito gausūs, su turtinga apranga žirgų kapai. Daugiausia žirgų kapų rasta centrinėje Lietuvoje bei Rytų Lietuvos pilkapių srityje. Žirgams skiriama atskira vieta kapinyne, jų kapai XI-XII a. tampa masiškais. Pastarieji, taip pat karių su brangiais ginklais (pvz., kalavijais), kapai rodo buvus karines organizacijas. Tarp Nemuno ir Neries, kur yra Lietuvos valstybės branduolys, formavosi ekonominiai, politiniai, prekybiniai ir, matyt, religiniai centrai - Kernavė, Trakai, Vilnius.
Išvados
1.Proistorė ir istorija yra vieningo istorijos mokslo plačiąja prasme dalys, nepriešpriešinamos viena kitai.
2. Šių dienų Lietuvos archeologinė periodizacija, ypač nagrinėjant I tūkstantmečio po Kr. antrosios pusės ir II tūkstantmečio pradžios problemas, neatspindi proistorės procesų dinamikos.
3. Esminis lūžis ekonominiame Lietuvos gyvenime ryškiai pastebimas materialinėje kultūroje, vyko ne IX a., o X a. pabaigoje-XI amžiuje. Tai feodalinės Lietuvos valstybės susidarymo išvakarės. Archeologinė ir istorinė medžiaga leidžia sekti tuos pačius bendrus istorinius procesus ir tai turėtų atsispindėti proistorės periodizacijoje.
Nuorodos
- Lietuvos istorija. Red. A. Šapoka. K., 1936. P. 3.
- Puzinas J. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys // Senovė. K., 1938. T. 4. P. 173-303.
- Puzinas J. Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai // Puzinas J. Rinktiniai raštai. Chicago, 1983. T. 1. P. 259-263.
|
dizainas ir programavimas giriaus