Buvo įvesti du papildomi dalykai: prekybos teisė, kurią dėstė Respublikos prezidento sūnus J. Smetona, ir administracinės sistemos – doc. G. Galvanauskas23.

Kalbant apie dėstomus dalykus ir dėstytojus, į akis krinta tam tikri neatitikimai. Pirmiausia administracinės organizacijos kurso lektoriaus pavardė buvo ne Leskauskas, bet dr. Lesauskis. Prof. V. B. Pšibilskis tvirtina, kad finansų mokslą dėstė dr. D. Cesevičius, o pateiktais Socialinių ir politinių mokslų instituto Administravimo kursų regulamino duomenimis, šią discipliną dėstė V. Jurgutis, o dr. D. Cesevičius – ekonominės politikos kursą. Taip pat politinę ekonomiją dėstė ne J. Bučas, kaip teigė prof. V. B. Pšibilskis, o dr. V. Juodeika. Baudžiamąją teisę dėstė M. Kavolis, savivaldybių administravimą – dr. P. Barkauskas, prekybos teisę – J. Smetona ir administracines sistemas – doc. G. Galvanauskas. Anot prof. V. B. Pšibilskio, Lietuvos politinės istorijos kursą dėstė V. Trumpa. Iš šių duomenų galima daryti nedrąsią išvadą, kad kursų lektoriai keitėsi ir buvo dėstomi papildomi dalykai.

Prof. M. Riomeris buvo prastos nuomonės apie šiuos kursus, nes jiems turėjo įtakos tautininkai, o ir pati kursų idėja buvo pasisavinta iš M. Riomerio, puoselėjusio viltį įkurti Politikos ir administravimo mokyklą. VDU Teisių fakulteto senoji profesūra bijojo tam tikros konkurencijos. Tuo labiau kad kursų lektoriai tikrai buvo baigę mokslus Vakarų universitetuose: dr. V. Juodeika – Graco universitetą (Austrija) ir ten apsigynė ekonomikos daktaro laipsnį; dr. P. Barkauskas Grenoblio universitete (Prancūzija) irgi buvo apsigynęs ekonomikos daktaro laipsnį; doc. G. Galvanauskas, baigęs ekonomikos studijas VDU, tarptautinį ūkį studijavo Romoje, Paryžiuje, Ženevoje, Berlyne ir Kylyje. Nemaža lektorių dirbo Valstybės Taryboje, buvo jos nariai (M. Kavolis) ar referentai (V. Juodeika, P. Stravinskas, J. Tomkus). Reikia priminti, kad Valstybės Taryba 1939–1940 m. nagrinėjo administracinės reformos projektus Lietuvoje.

Paskaita kursuose trukdavo valandą. Kursų lektoriai buvo žinomi visuomenės, valstybės, mokslo ir tautininkų sąjungos veikėjai. Galima daryti išvadą, kad Lietuvos valdžia neabejojo Administravimo kursų reikalingumu siekiant pagerinti valstybės valdymą. Kursų klausytojai buvo aprūpinami VDU ir Vilniaus universiteto leidiniais su 50 proc. nuolaida24. Taigi mokomieji leidiniai, naudojami kursuose, buvo iš tų dviejų universitetų arba parengti kursų lektorių.

1940 m. birželio 4 d. duomenimis, Socialinių ir politinių mokslų instituto Administravimo kursuose mokėsi 328 klausytojai. Nuo kitų mokslo metų buvo planuojama priimti 150–200 klausytojų. Ateityje turėjo mokytis ir tobulinti kvalifikaciją apie 500 klausytojų. Tokią kursų perspektyvą prof. I. Tamošaitis pateikė pažymoje švietimo ministrui (1940 m. birželio 4 d.)25.

Iš tų 328 klausytojų 255 dirbo valstybės įstaigose, kiti – privačiose, pusiau privačiose bendrovėse; buvo ir VDU studentų, ėjusių karinę tarnybą. Iš Kauno buvo kilę 285 klausytojai. 119 klausytojų buvo nuo 30 iki 35 metų, 95 klausytojai – nuo 25 iki 30 metų. 30 klau-

22 Ten pat, l. 31.

23 Ten pat, l. 33

24 Ten pat, l. 19.

25 Ten pat, l. 42.